Vos aštuoniasdešimties kvadratinių metrų ploto namas su stogine vienam automobiliui užima beveik visą sodo sklypą. Dėl to čia itin svarbi terasa, juosianti visą namą, ir stogo terasa.
Paklausus, kiek vietos kieme reikia, be terasos, pusiau juokais, pusiau rimtai sako, kad griliui vietos yra, ir to užtenka. Namuose erdvės nedidelės, tačiau gerai apgalvotos: trisdešimties kvadratinių metrų svetainė kartu su virtuve bei darbo vieta, dešimties kvadratinių metrų tėvų miegamasis ir dvylikos kvadratinių metrų dviejų vaikų miegamasis, dar vienas aštuonių kvadratinių metrų kambarys, kuris šiuo metu tarnauja kaip sandėliukas, tačiau ateityje, vaikams paaugus, galės tapti nedideliu miegamuoju, taip pat – nedidelis vonios kambarys ir katilinė, kurioje užtenka vietos šildymo (dujų katilas) ir vėdinimo sistemoms bei skalbyklai. Vincentas patikina, kad vietos namuose užtenka, nes namas puikiai suplanuotas: „Mes stengiamės turėti kuo mažiau daiktų, todėl puikiai telpame ir turimoje erdvėje.“
Nedideliuose namuose svarbiausia svetainės erdvė. Iš Vilniaus senamiesčio atsikrausčiusiai šeimai suprojektuota net trijų metrų aukščio erdvė. Be to, svetainė vizualiai tęsiama į erdvią lauko terasą po stogu, o iš jos – dar toliau į žalumą kieme. Kad aštuonių metrų pločio terasoje vaizdo neužstotų nė viena kolona, konstrukciniu požiūriu nesudėtingame name terasos stogui laikyti buvo panaudota klijuoto medžio sija. Buvo verta!
Termomediena iškaltoje terasoje šeima praleidžia didelę dalį laiko vasarą, specialiai šiai erdvei šeimininkai suprojektavo lauko kėdes, kurias „Kubinio metro“ komanda puikiai įvertino.
Kainos subtilybės
Dar per pirmąjį susitikimą Neringa ir Vincentas save pavadino minimalistais, todėl jie džiaugiasi, kad netoliese atsiranda ir kiti gražūs, minimalistiniai gyvenamieji namai. Akivaizdu, kad tikriems minimalistams svarbu ne tik patiems gyventi estetiškuose namuose, bet ir būti apsuptiems panašių būstų.
Ar mažas, minimalistinis namas ir kainuoja mažai? Nebūtinai.
Šeimininkai skaičiuoja, kad namo statyba ir įrengimas jiems kainavo apie šimtą tūkstančių eurų, be vidaus baldų, išlaidų projektavimui ir lauko inžinerinių tinklų įvedimo. Tačiau statybomis rūpinosi profesionalus darbų vadovas, kuriam atiteko penkiolika procentų darbų vertės.
Architektas M.Bliujus šį būstą vadina prabangiu 80 kvadratinių metrų namu.
„Pastebėjau įdomų dalyką, susijusį su statybų kainomis ir jų vertinimu. Iš pradžių viskas atrodo labai gerai: gauni finansavimą iš banko, sutari su rangovu. Tuomet jis teikia sąmatas, pavyzdžiui, dabar darysime pamatus, kainuos 12 tūkst. eurų, entuziastingai jam sakai – gerai, darome. Tada praeina kažkiek laiko, rangovas siūlo įrengti labai gerą dušo lataką, kuris kainuos 250 eurų, džiaugiesi, įrengi.
O tada pradedi taupyti. Pavyzdžiui, svetainėje esantys šviestuvai kainavo po 12 eurų. (Juokiasi.) Statybų pradžioje ir pabaigoje įvyksta toks mastelio nepajautimas“, – savo namo statybas įvertino Neringa.
Ar šeimininkai, prieš pradėdami statybas, tiksliai žinojo, kiek viskas kainuos?
Neringa pateikia vertingą įžvalgą: „Žinojome, kiek viskas kainuos iki vidaus apdailos, ir ši kaina pernelyg nesvyravo. Kur kas daugiau neaiškumo buvo dėl vidaus apdailos. Atrodo, kad tai jau neesminiai darbai, o tuomet paaiškėja, kad ir sienas nudažyti nemažai kainuoja, dar reikia plyteles suklijuoti ir t.t. Kai prasideda vidaus apdailos darbai, kažkodėl imi taupyti, gal todėl, kad pinigai ima tiesiog tirpti. Iš pradžių atrodo, kad 30 eurų už plytelių kvadratinį metrą yra niekai, juolab kad vonios patalpa – nedidukė. Tačiau kai pinigų mąžta, kiekvienas euras svarbus.“
Rangovas ir statybos
Kitas dalykas, ką atima statybos, – laikas ir energija.
Smėlynės namų šeimininkai patvirtina, kad statybose itin svarbus geras darbų vadovas: „Mes už tai, kad statybos vyktų tik su rangovais, nes tuomet esi ramus, nereikia dėl nieko sukti galvos. Darbų vadovo paslaugos, žinoma, kainuoja, bet jis sutaupė labai daug mūsų laiko ir nervų. Dar didelis privalumas, kai rangovas turi gerą humoro jausmą. Tada ir visas problemas paprasčiau išsprendžia, ir nuotaika niekam nesugenda.“
Statybų metu visuomet iškyla vienokių ar kitokių kliūčių, nesusipratimų ir jeigu į kiekvieną jų reaguosi kaip į svarbiausią, gali greitai morališkai pervargti. Todėl svarbu atsirinkiti, ką būtina išspręsti, o kas gali palaukti.
Neringos ir Vincento namo statybos darbų vadovui labai patiko jų būstas, jo architektūra, todėl, matyt, jį statė itin nuoširdžiai. Tik praktiškajam rangovui stogo terasa pasirodė visiškai nefunkcionali, bet šeimininkai ja džiaugiasi. „Juk namai skirti ne tik patogiai gyventi, bet ir gyvenimo poezijai kurti“, – šypsosi jie.
Šaltis
„Dabar laukiame prognozuojamų šalčių. Tada pažiūrėsime, ar namas geras“, – juokiasi Vincentas. Vis dėlto pora dar vasarą atliko namo sandarumo testą, tuomet išsiaiškino, kad langai ir durys buvo prastai įmontuoti, todėl iškart juos papildomai susandarino.
Anksčiau Senamiestyje gyvenusi pora nesiilgi triukšmingo ir gyvo miesto.
„Kai gyvenome Senamiestyje, vis išeidavome į miestą. O ten vis nusiperki kavos, kruasaną, dar užsuki į prekybos centrą, randi išpardavimą… Gyvendami čia mokame tik už vandenį, elektrą ir dujas. Vasarą čia išvis malonumas – atsidarome langus į terasą, sužaliuoja medžiai, gyvatvorė, aplink matome tik gamtą, beveik jokių žmonių, nuo stogo matyti oro balionai. Užbėgi ant stogo terasos su vaiku, pamojuoji, skraiduoliai irgi pamojuoja – nuostabu. Šalia ir miškas, einame pasivaikščioti. Gyvendami Senamiestyje eidavome pas draugus į svečius, o dabar jie pas mus atvažiuoja. Mes turbūt vieninteliai šiame rajone gyvename be tvoros. Atrodo, kad tvora – nesvarbi detalė, bet kai ji yra, nors ir sutari su aplinkiniais žmonėmis, ji iškart apriboja, atrodo, kaip aš čia imsiu ir užeisiu į kitą kiemą? O tvoros neturėjimas labai padeda užmegzti kontaktą su kaimynais, tiesiog nueini, pasikalbi, susipažįsti. Taip mes su keliais kaimynais labai greitai susidraugavome. Visus matome. Ne tik kaimynai mus mato, bet ir mes – juos. Be to, taip daugiau erdvės“, – džiaugėsi naujakuriai.
Šaltinis: architektų studija "Kubinis metras"
