Į Vilijampolėje esančios Neries krantinės parko sutvarkymo projekto pristatymą buvo kviečiami ateiti visi norintys, kuriems įdomu sužinoti, kaip parkas atrodys ateityje. Nors gyventojai galėjo teikti savo pasiūlymus ir taip keisti projektą, atėjo tik dvi dešimtys miestiečių.
Neries krantinės parko sutvarkymo projektą, laimėję konkursą, parengė kaunietis architektas Rimantas Giedraitis su savo komanda.
Vilijampolėje, dešiniajame upės krante, palei Nerį plyti 20 hektarų ploto, 1 kilometro 300 metrų ilgio parkas. Jame kol kas yra tik nutiestas dviračių takas. Taip pat išgenėti palei upę želiantys želdiniai.
Įdiegs sportinę naujovę
Numatyta, kad parke greta jau esančio dviračių tako bus nutiestas pėsčiųjų takas. Šioje vietoje gyventojai yra išmynę daug takų, todėl atsižvelgiant į tai, kur žmonės linkę vaikščioti, bus išasfaltuoti keliukai. Taip pat bus įrengtas takų apšvietimas. Kitoks, įrengtas ant žemės specialiuose kubuose, apšvietimas bus išdėstytas žaliosiose parko zonose.
Ant Neries kranto ketinama įrengti apžvalgos aikštelę. Taip pat numatytos aktyvaus ir pasyvaus poilsio zonos.
Atsiras riedlenčių ir sportinių dviračių aikštelės su šioms sporto šakoms pritaikyta įranga. Taip pat bus ir lauko treniruoklių zona bei dvi vaikų žaidimo aikštelės.
Neries krantinėje ketinama įgyvendinti naujovę. Čia galės rinktis diskgolfo žaidėjai. Tai žaidimas, kai plastikines lėkštes žaidėjai turi mėtyti į tam skirtus krepšius. Iš viso tokių krepšių parke bus 18.
Visame parke planuojama pastatyti 50 suolų. Arčiau upės, tose vietose, kurių neužlieja Neris, bus įrengtos poilsio zonos. Čia bus ne tik suolų, bet ir 20 gultų. Šiose zonose bus galima ne tik ilsėtis, bet ir kepti kepsnius.
Parke kol kas numatyta įrengti biotualetą. Tačiau savivaldybė ketina skelbti konkursą, nes planuoja, kad miesto viešosiose erdvėse turi atsirasti 10 savaime išsiplaunančių tualetų. Toks ateityje bus ir Neries krantinės parke.
Raus invazinius klevus
Pristatymo metu kauniečiai sužinojo ir tai, kaip ketinama elgtis su parke esančiais želdiniais. Prieš 40 metų jie buvo pasodinti taisyklingai, grupėmis.
Šiuos želdynus reikės retinti, nes jie per tankiai sužėlę. Didžiausių problemų kelia parke anksčiau pasodinti uosialapiai klevai. Tai invazinis augalas. Juos planuojama keisti kitais medžiais.
Taip pat parke ketinama pasodinti aukštaūgių krūmų – gudobelių, lazdynų, kad jie atitvertų parko lankytojus nuo gatvės ir jame būtų tyliau.
Siūlė pasinaudoti ir salomis
Nors projekto pristatymo klausėsi nedaug kauniečių, keli jų turėjo pastabų. Vilijampolės gyventojas Algimantas Pilkauskas pabrėžė, kad geri projektai yra tokie, kai žmonių sukurti parkai primena natūralią gamtą.
„Krūmynai palei Nerį jau išpjauti. Dėl to netekome anksčiau čia gyvenusių ir koncertus rengusių lakštingalų. Jei visas parkas bus išasfaltuotas, jis nebeprimins natūralios gamtos prieglobsčio, kurį vis labiau vertina miestiečiai.
Manau, kad parke reikia palikti nesukultūrintų vietų“, – kalbėjo vyras.
Kaunietis Egidijus Radavičius priminė, kad Neryje, greta kurios yra parkas, yra ir dvi salos. Vandens sporto entuziastas mano, kad jas būtų galima pritaikyti vandens sportui ir pramogoms, pavyzdžiui, įrengti baidarių slalomo trasą.
„Gyvendami prie dviejų upių jau 14 metų prašome, kad mieste būtų vandens sporto pramogų. Bet mūsų niekas neišgirsta“, – sakė vyras.
Keli kiti gyventojai abejojo, ar poilsio zonose, kur bus gultų, nesirinks ir parko neniokos girtuokliai ir benamiai.
Pakrantėje renkasi žvejai
Pristatyme dalyvavo ir kaunietė urbanistė Živilė Šimkutė.
Moteris sakė kiekvieną dieną leidžianti parke, todėl turėjo nemažai pasiūlymų projekto rengėjams.
„Šioje vietoje žuvauja daug žvejų. Jie palieka daug šiukšlių. Vietiniai gyventojai pakrantėje yra pakabinę nemažai maišų šiukšlėms. Vienas vilijampolietis savo noru juos ištuština ir vėl pakabina.
Manau, kad į tokias subtilybes reikėtų atsižvelgti, įrengti daugiau ir didesnių šiukšlių dėžių“, – siūlė urbanistė.
Ž.Šimkutė pasakojo, kad šiame parke daug žmonių vedžioja šunis. Nemažai gyventojų su augintiniais atvyksta iš Šilainių. Todėl parke reikėtų ir šunų aikštelės bei šiukšlių dėžių keturkojų išmatoms.
Vienos didžiausių parko teršėjų yra ir varnos. Jos iš šiukšliadėžių ištampo atliekas. Kad būtų švariau, reikėtų įrengti požeminius šiukšlių konteinerius.
Projekto rengėjai išklausė visas nuomones ir į jas ketino atsižvelgti.
Į kai kurias pastabas būtinai atsižvelgs
Rimantas Giedraitis
Architektas
„Per savo darbo praktiką teko rengti ne vieno projekto pristatymą visuomenei. Jie rengiami ne tik tada, kai kuriami viešųjų erdvių pertvarkymo projektai, bet ir tada, jei statomas ar rekonstruojamas didesnis nei 200 kvadratinių metrų ploto pastatas.
Yra buvę atvejų, kai į tokius pristatymus neateidavo nė vienas žmogus. Manau, kad gyventojai dar nėra labai aktyvūs ir nelinkę domėtis, kaip keičiasi jų aplinka.
Į projektų pristatymus ateinantys kauniečiai paprastai turi labai skirtingą nuomonę. Pavyzdžiui, pristatant Neries krantinės parko sutvarkymo projektą vienas gyventojas siūlė, kad parkas liktų romantiškesnis, kad jame būtų mažiau asfaltuotų takų. Tai gera mintis. Tačiau žinant, koks Lietuvoje klimatas, kad 7 mėnesius neasfaltuoti takai bus neišbrendami, tenka palikti mažiau negrįstų kelių.
Mums labai džiugu, kai į pristatymus ateina būtent toje vietoje, kur planuojamos pertvarkos ar statybos, gyvenantys žmonės. Kartais jie turi pastabų ir pasiūlymų, apie kuriuos nei architektai, nei projektų užsakovai nė nepagalvoja.
Pavyzdžiui, Vilijampolės gyventojos pastaba, kad Neries krantinėje renkasi žvejai, buvo labai naudinga. Apie tai nesusimąstėme. Į tokias pastabas būtinai atsižvelgiame.“
