Šeštadienį čia devintą kartą vykstančiame Japoniškame festivalyje dalyvavęs ambasadorius pasidžiaugė, kad prieš 11 metų čia pradėtas kurti Japoniškas sodas yra tapęs vienu iš kertinių akmenų, stiprinančių Japonijos ir Lietuvos draugystę.
„Iš tradicinių sodų savita filosofija išsiskiriantys japoniški sodai yra kuriami daugelyje Europos šalių. Ypač dideli sodai sukurti Anglijoje. Tačiau čia, Mažučių kaime, baigus įrengti sumanyto sodo darbus ir apėmus visą jo teritoriją, jis oficialiai taps didžiausiu japonišku sodu visoje Europoje ir neabejotinai pateks į didžiausių Japonijos sodų pasaulio penketuką“, – teigė ambasadorius T.Shigeda.
Anot jo, japoniški sodai yra svarbi Japonijos kultūros dalis, atspindinti japonų nacionalinio charakterio bruožus – santūrumą, išdidumą, darbštumą, harmonijos, grožio siekį. Todėl japoniški sodai lengvai kuriami net ir itin skirtingo klimato šalyse, kuriose neauga Japonijoje būdingi augalai.
„Kaip ir Lietuvoje, japonišką sodą galima sukurti ir naudojant vietinius augalus. Svarbu, kad tokio sodo landšaftas išlaikytų japonišką stilių. Aišku, japoniškame sode privalo būti tiesiogiai su mūsų šalimi siejamos sakuros, japoniniai klevai, akmenų takai, vandens šaltiniai. Tai užauginti ir sukurti įmanoma visur“, – aiškino Japonijos ambasadorius.
Mažučių kaime auginamas sodas yra identiškas tradiciniams japoniškiems sodams dar ir todėl, kad jį jau 10 metų kuria visame pasaulyje pripažintas japoniško landšafto architektas Hajime Watanabe.
Japoniško festivalio metu šios šalies ambasadorius T.Shigeda savo tautiečiui ir Japoniško sodo šeimininkui Šarūnui Kasmauskui įteikė Japonijos ambasados Lietuvoje padėkos raštus už indėlį skatinant tarpusavio supratimą ir stiprinant draugystę tarp Japonijos ir Lietuvos.
Liepos pabaiga Japonijoje švenčiama kaip vasaros perėjimas į rudenį. Tekančios Saulės šalyje tuo metu vyksta tradicinė šventė, linkint gausesnio derliaus rudenį. Ambasadoriaus T.Shigedos teigimu, todėl šios šventės labiausiai siejasi su japoniškais sodais ir čia yra geriausiai perduodama japoniška dvasia.
Kretingos rajono Japoniškame sode prasidėjusi šventė visus susirinkusius užbūrė kerinčiais būgnų garsais – daugiau nei pusvalandį ant scenos vyko ypatingo festivalio svečio japoniškų būgnų „wadaiko“ grupės „Daigen – Gumi“ pasirodymas, kuris labiau priminė spektaklį.
Pažintį su japonų kultūra pratęsė žiūrovams savo meistriškumą pademonstravęs karatė kyokushin sporto klubas „Okinava“ ir dziudo sporto klubas „Ardonas“.
Merginos ir moterys turėjo progos ne tik susipažinti su tradiciniu Japonijos moterų kimono, bet ir jį apsivilkus nusifotografuoti atminčiai.
Meistras H.Watanabe visiems matant kūrė mini akmenų sodą, kuriam buvo naudojama iš Japonijos atsivežto specialaus spygliuočių medžio – japoninės kriptometrijos žievė, specialus bonsai skirtas dirvožemio gruntas akadama, nuo Fudži kalno surinkti lavos akmenukai. Lietuviškos buvo tik samanos, kurias meistras rado sode augančias ant trinkelių.
Festivalio metu Vytauto Didžiojo universiteto Japonistikos klubas „Hashi“ Lietuvos šimtmečio paminėjimui visus norinčius kvietė lankstyti origamius – gerves. Įtupdytos į specialų dubenėlį jos buvo paleidžiamos plaukti sodo tvenkinyje.
Šventės proga sode veikė japonų virtuvė, kurią į Kretingos rajoną atsivežė Kauno japoniškas restoranas „Kamakura“, svečiai ragavo sakurų žiedų arbatą.
