Nuotraukų galerijoje – visi konkurse dalyvavę realizuoti individualūs gyvenamieji namai:
Gyvenamasis namas Žvėryne, Vilniuje
a.s.a.Sigito Kuncevičiaus projektavimo firma (Sigitas Kuncevičius, Martynas Dagys, Loreta Kuncevičienė, Žygimantas Gudelis, Aistė Kuncevičiūtė-Gudelienė).
Dviejų aukštų gyvenamasis namas Vilniuje. Pastato architektūrinį sprendimą sąlygojo Žveryno rajono istorinis charakteris, aplinkinių pastatų mastelis. Medžiagiškume dominuoja besiūlis plytų mūras, cinko skardos lankstinių ritmika, šiuolaikiškumo įspūdį kuria didelės stiklo vitrinos. Solidi pastato architektūra darniai užpildė gatvės išklotinę, uždavė kokybinį toną būsimam gretimų sklypų užstatymui.
Mirksintis namas Zarasų rajone
„Aketuri architektai“ (Milda Rekevičienė, Alda Tilvikaitė, Guoda Bardauskaitė, Norbert Tukaj, Lukas Rekevičius).
Kukliai ir mandagiai įsiliejęs į gamtinę aplinką šio gyvenamojo namo tūris atrodo lyg neatsiejama konteksto dalis. Kompaktiškas stačiakampio perimetro pastatas su stačiu dvišlaičiu stogu yra ikoniškumo ir paprastumo triumfas. Čia detalių paslėpimas ir medžiagų suvedimas tampa pagrindine projekto charakterio savybe. Langinės elementas paverčia jį savitu ir kartu išpildytu. Uždaras ir saugus kol nenaudojamas, pravėrus langines jis atgyja ir atsiveria pasauliui.
„Origami“ namas Vilniuje
„Arches“ ( Arūnas Liola, Rolandas Liola, Edgaras Neniškis, Marius Vroblevičius, Domantas Lukšėnas).
Tarp dviejų priešybių. Miestas – gamta. Triukšmas – ramybė ir privatumas. Architektūrinė geometrija – gamtinė plastika, šlaitas. Miesto mastelis – sodybinio namo mastelis. Laukas – vidus.
Judantys kubai Vilniuje
„Arches“ ( Rolandas Liola, Arūnas Liola, Edgaras Neniškis, Enrika Geštautaitė).
Lizdo vila Palangoje
„Arches“ ( Edgaras Neniškis, Rūsna Vaineikytė, Rolandas Liola, Arūnas Liola).
Sugyvenimas – harmonija su gamta ir renovuota istorine medine vila ( 1938 m.). Išsaugojimas – senųjų pušų bei medinės kurortų architektūros tradicijų puoselėjimas bei plėtojimas. Įvaizdis – „saugantis lizdas“ ( panaudotos net 84 skirtingos geometrijos medinės kolonos). Funkcija – poilsio vila. Asociacijos – saulė (pastato skaidrumas), gamta ( išsaugotas pušynas), vanduo (baseinas), saugumas (vidinio kiemo erdvė), atsipalaidavimas, netikėtumas, ažūras, plastika, atvirumas gamtai (pastato architektūrinė raiška).
Pasislėpęs namas Palangoje
„Archipoint LT“ ( Tomas Jakovlevas, Andrius Raudonikis).
Individualaus namo formą padiktavo noras jį įsprausti tarp sklype augančių pušų. Tokiu būdu tūris pasislepia gamtos apsuptyje, susiliedamas su ja, į išorę atverdamas tik per du aukštus iškylančius stiklinius ekranus. Taip į vidų patenka maksimalus šviesos kiekis, o šeimininkams atveria vaizdas į aplinką. Šlaitinis stogas pabrėžia pajūrio regionui būdingą tūrių formą, o fibrocemento plokštelių fasadas maksimaliai suartina su gamta bei suteikia sodrų juodą atspalvį, dar labiau pabrėžiantį tūrio formą.
Gyvenamasis namas Visoriuose
„Architektūros linija“ (Gintaras Čaikauskas, Virginija Venckūnienė).
Nedidelis, kompaktiško plano, jaukus šeimos namukas betarpiškai reaguodamas į gretimos aplinkos erdvės ir formų kontekstą, išlieka savitas, išraiškingas, suformuoja daug naujų ir netikėtų apžvalgos rakursų.
Gyvenamasis namas U Kauno rajone
„Archispektras“ (Evaldas Žurkus, Aidas Kalinauskas).
Namo ir pirties juodo skalūno plokštelėmis dengti juodi archetipiniai tūriai darniai įsilieja į juos supančią miško aplinką. Didžiulė vitrina vizualiai įsileidžia namą supančią aplinką į svetainę, miškas tampa pagrindiniu interjero akcentu.
Gyvenamasis namas V Kaune
„Archispektras“ (Evaldas Žurkus, Aidas Kalinauskas).
Asketiškumas ir minimalizmas. Gyvenamo namo eksterjero išraiškoje dominuoja mūro sienų plokštumos, balta spalva pabrėžia švarias pastato formas, o namo vidiniam kiemeliui ekspresyvumo suteikia stogelio metalo konstrukcijų šukos. Sukurti vidinę jaukią privačią oazę tankiai užstatytame kvartale buvo pagrindinis iššūkis. Vanduo bei smilgos subtiliai įnešė prabangos į kiemelį ir sukūrė užburiančią atmosferą.
Namas tiltelis Vilniuje
„ArchLAB“ ( M.Vroblevičius, D.Birutis, M.Dagys, P.Vroblevičius).
Išraiškingas modernios stilistikos namas suprojektuotas natūralios gamtos apsuptyje – sklypą iš abiejų jo pusių įrėmina pušynai. Sklype augantys medžiai maksimaliai išsaugoti, siekiant juos įlieti į namo gyvenimą. Pastato erdvės aiškiai atskirtos sklype tekančio upelio. Pagrindinis tūris skirtas gyventi namo šeimininkams. Antras tūris skirtas poilsiui ir svečiams. Abu tūriai lakoniškai apjungti tilteliu, kuris tampa ansamblio ašimi, namo veidu. Žaliuojančios gamtos aplinkoje dar labiau išryškėja architektūrinės namo linijos, baltoji moderni stilistika.
Namas prie miško Vilniuje
„ArchLAB“ (D.Birutis, M.Vroblevičius, M.Dagys, P.Vroblevičius; Interjero dizainas: Indrė Sunklodienė)
Modernios stilistikos namas suprojektuotas su vaizdu į greta esantį miško masyvą. Vidinis kiemas – tarsi miško terasa, kurioje namo šeimininkai gali nenutrūkstamai mėgautis gamtos kaimynystės teikiama ramybe. Vidaus erdvės aiškiai sudalintos – pirmajame aukšte aktyvesnė šeimininkų ir svečių zona, antrajame aukšte suprojektuota rami poilsio erdvė su miegamaisiais.
Namas Pavilnyje
„Do Architects“ (Sabina Daugėlienė, Algimantas Neniškis, Andrė Baldišiūtė, Ieva Marija Malinauskaitė).
Privatus gyvenamasis namas Pavilnių regioniniame parke suprojektuotas išskirtinėje vietoje greta traukinio bėgių, senų obelų apsuptyje. Šeimos gyvenimui subalansuota architektūra – praktiška ir stulbinanti paprastumu. Šeimos įpročiai ir vertybės uždavė esminius architektūros principus – plačias vitrinas atsivėrimui į sodą, plačią terasą ilgąja namo kraštine, interjere – vieną didelę erdvę užimančia pusę namo ploto, erdve iki stogo kraigo, stoglangius gausesnei šviesai. Šis namas įrodymas, kad puiki architektūra neturi būti perteklinė, o prabangą gali kurti atviros erdvės, natūralios medžiagos.
Namas Užupyje, Vilniuje
„DNA Studio“ ( Antanas Dominas).
Rekonstruotas dviejų butų namas Vilniaus senamiestyje, Užupyje. Namo pastogė buvo pritaikyta gyventojų poreikiams. Naujai suprojektuoti objektai yra aiškiai atskirti nuo esamo istorinio palikimo, pabrėžiant jo vertingąsias savybes. Naudojamos šioje aplinkoje būdingos medžiagos ir spalvos.
Namas Pilaitėje, Vilniuje
INBLUM (Dmitrij Kudin, Laura Malcaitė, Jurgis Blažinskas, Karolina Jašinskaitė).
Namo idėja yra paremta lietuviško tradicinio kaimo namo refleksija, bet yra „sudėta“ į šiandienai aktualią formą. Ūkininko sodybą sudarydavo eilė atskirų skirtingo dydžio pastatų (troba, tvartas, klėtis, svirnas ir t.t.) išsidėstę žemės sklype pagal savo funkcijos logiką. Projekte mes paimam atskirus funkcinius tūrius (svetainė, šeimininkų blokas, vaikų blokas, pastogės) ir sudedami juos suformuojam šiuolaikišką namą.
Namas Pavilnyje
INBLUM (Dmitrij Kudin, Laura Malcaitė, Rūta Kazėnaitė, Jurgis Blažinskas).
Besitransformuojančiame Pavilnio kontekste, nedideliame sklype, suprojektuotas medinio karkaso namas. Šio intravertiško namo kompoziciją sudaro atskiri funkciniai archetipinio namo tūriai, supantys vidinę terasą ir sujungti jungiamojo korpuso. Tradicinės apdailos medžiagos, natūralios molinės čerpės bei neapdoroto maumedžio lentos, išskiria pastatą padrikoje kvartalo aplinkoje. Nors ir orientuotas į vidų, namas atsiveria į jį supančią gamtą, leidžia namo gyventojams laisvai judėti tarp lauko ir vidaus bei savo forma sukuria tam tikrą erdvės „intymumą“, saugią užuovėją nuo aplinkinio pasaulio.
Neries namas Vilniaus rajone
„Kubinis metras“ (Evelina Vasiliauskaitė, Marius Bliujus).
Neries namas netaisyklingu tūriu orientuojamas šiaurės rytų kryptimi, kur atsiveria vaizdas į Neries upę, šia kryptimi sklypo viduriu eina ir inžinerinių tinklų apsaugos zona. Terasa bei du įėjimai į namą formuojami kaip netaisyklingos formos įtraukimai į tūrį, ekranai, kviečia užeiti, naviguoja. Atvirkščiai nei eksterjere, interjere erdvės funkcionalios, taisyklingų formų. Ekranus ir pastato horizontalumą pabrėžia siaurų medžio lentų apdaila, kuri kontrastuoja su škotišku skalūnu, išryškinančiu tūrio vientisumą. Architektūra pabrėžia namo vietą bei atspindi tai, kas vyksta viduje.
Smėlynės namas
„Kubinis metras“ ( Margarita Kaučikaitė).
Smėlynės namas suprojektuotas sodų teritorijoje, kur vis dar juntama senoji vasarnamių kaimynystės atmosfera. Užduotis buvo suprojektuoti namą itin mažame sklype jaunai šeimai, besižavinčiai minimalizmo filosofija, kuri ir įkvėpė namo architektūrą. Rezultatas – nedidelis, baltas, minimalistinis namas, kurio vienintelė architektūrinė detalė yra į tūrį įtraukta medžiu kalta terasa, juosianti beveik visą namą. Mažame sklype ši terasa tampa pereinamąja zona tarp privačios ir viešos erdvės, todėl veikia kaip alternatyva tvorai.
Šiaurės namas Vilniaus rajone
„Kubinis metras“ (Vita Žilytė, Marius Bliujus).
Šiaurės namas orientuotas į Šiaurėje atsiveriantį vaizdą – Neries upės slėnį, būtent tai ir įkvėpė namo architektūrą. Visos pagrindinės gyvenamosios erdvės – svetainė, valgomasis, virtuvė, pagrindinis miegamasis – įkurtos antrajame aukšte, kurio tūris pasuktas pirmojo aukšto atžvilgiu taip, kad namo gyventojams kuo labiau atsivertų apylinkių panorama. Architektūrinį sprendimą pabrėžia pasirinktos medžiagos: tamsiu medžiu apdailintas pirmasis aukštas susilieja su horizontu, tokiu būdu baltas, skulptūriškas antrasis aukštas tarsi sklendžia ore.
Juodas namas Kauno rajone
NEBRAU ( Laurynas Avyžius).
Sklypas yra išraiškingoje vietoje ant Nevėžio upės šlaito gamtos apsuptyje. Gyvenamojo namo formą ir planinę struktūrą lėmė V raidės formos sklypas. Planinę struktūrą sudaro laisvalaikio ir miegamųjų zonos, kurių pagrindinis vaizdas orientuotas į sukurtą vandens erdvę ir nuostabų upės šlaito peizažą. Juodas namas – drąsus ir kartu išraiškingas namo medžiagiškumas pabrėžia pastato formos ir jo gyventojų charakterius.
Ramus namas Kauno rajone
Mykolas Svirskis, Lina Bakienė.
Mokslo ir meno sintezė. Tai ne tik gerai apgalvota, itin patogi ir nuosekliai kurta erdvė, kurioje skiriama didelis dėmesys detalėms ir šeimos gyvenimo scenarijui sukurti. Tai ir tam tikra žinutė, tai pastatas atliekantis ir šaltos komunikacijos vaidmenį. Statinys paprastas, neperkrautas pertekline informacija, kurios apstu šiandieniniame mūsų gyvenime. Geriausiai šį kūrinį apibūdino patys namų gyventojai: „Nežinau koks čia stilius, bet jei reikėtų kažkaip pavadinti šį namą, pavadinčiau jį – ramybe“.
Namas pajūryje
NEBRAU ( Laurynas Avyžius, Andrius Gabrys).
Pastato tūris savo masteliu, proporcijomis, medžiagiškumu gerai įsikomponuoja esamoje aplinkoje. Solidi, skulptūriška betono apdaila tūriškai ištraukiama į pirmą planą, šešėlio linijos stiprina kontrastą tarp tūrių ir medžiagų. Iš pagrindinės gatvės pusės matoma aiški horizontali fasado linija, efektingai atrodo SPA ir gyvenamosios dalies tūrių sankirta. Fasado apdailos medžiagos: betono plokštės, besiūlės klinkerio plytos.
Juoda dėžė, namas Vilniuje
„PAO Architects“ ( Paulius Petkus).
„Black box“ – minimalistinės architektūros gyvenamasis namas Vilniuje su Neries upės panorama. Tai jaunos keturių asmenų šeimos namai – šiuolaikiški, modernūs, minimalistinės architektūros bei lengvų formų. Šio projekto užmanymas ir įkvėpimas atėjo iš skandinaviško ir japoniško minimalizmo, medžio naudojimo tradicijų ir idėjos architektūroje ir interjere sujungti šias dvi kultūras, vertybes. Projekto mintis – mažiau yra daugiau.
Gyvenamasis namas Vilniuje
„G.Natkevičius ir partneriai“ ( A. Rimšelis, G. Natkevičius).
Gyvenamasis namas Vilniuje
„G.Natkevičius ir partneriai“ (D.Bukauskaitė, A.Rimšelis, G.Nausėdaitė, G.Natkevičius).
Primename „Žvilgsnis į save 2017-2018“ nugalėtojus: Vilnius Tech Parkas („A2SM architektai“: Aurimas Sasnauskas, Sla Malenko, Joris Šykovas, Eglė Židonytė, Greta Frišmantaitė, Paulius Venckūnas) – buvusios XIX a. ligoninės patalpose Sapiegų parke įkurtas kūrybinių industrijų erdvių ir biurų kompleksas; Darželis „Vaikystės sodas“ („Architektų biuras G. Natkevičius ir partneriai“: R. Pučka, A. Rimšelis, G. Natkevičius) – asketiškos išorės ir šilto interjero vaikų erdvė; Mo muziejus – Studio Libeskind: D. Libeskind, G. Blengini, S. Blach; architektai Lietuvoje: „DO Architects“: A. Baldišiūtė, S. Daugėlienė, D. Lukšėnas, N. Tukaj, D. Skrupskelienė; Modernaus ir šiuolaikinio vaizduojamojo meno kolekcijos „namai“ – senamiesčio kiemo interpretacija su paliktais vartais stebėti miestą; „Mirksintis namas“ – „Aketuri architektai“: M. Rekevičienė, A. Tilvikaitė, G. Bardauskaitė, N. Tukaj, L. Rekevičius. Santūrių formų ir subtilių detalių medinė vila ant ežero kranto; Galerija be sienų – „Office de Achitectura“: J. Bernotaitė, A. Ropolas, P. Vaitiekūnas. Paviljonas yra naujoji Kauno paveikslų galerijos kultūrinė ašis ir pirmoji erdvė Kaune, išskirtinai dedikuota performansams, parodoms ir kitoms kultūrinėms veikloms atviroje lauko erdvėje.
