Bangladešo nacionalinė asamblėja – unikalus statinys. Šiuolaikinio monumentalumo dizainas persmelktas senove.
Naujas istorijos puslapis
Naujas požiūris į vyriausybinius statinius atsirado tuomet, kai Rytų Pakistanas bandė atgauti nepriklausomybę. Tai reiškė, – pradėti kurti šalį nuo nulio.
Tuometis regiono lyderis nusprendė, kad būsimos suverenios Bangladešo valstybės sostinėje Dakoje turi iškilti statinys, kur posėdžiaus šalies parlamentas.
Statinio projektui sukurti buvo pakviestas L.I.Kahnas. Jis entuziastingai ėmėsi šio darbo 1961-aisiais. Bet statybą nutraukė kariniai veiksmai, kuriuos sukėlė išsivaduojamasis bengalų karas.
Ši aplinkybė pakeitė ne tik šalies istorijos eigą, bet ir L.I.Kahno vizijas. Karas privertė permąstyti projektą.
Neįprasta statinio struktūra
Stengdamasis pabrėžti demokratijos lyderystę, architektas komplekso centre sukūrė aštuoniakampės formos 47 m aukščio betono ir marmuro statinį. Šis tapo pagrindiniais parlamento rūmais.
Aplink juos išdėstė 33 m. aukščio 8 blokus. Kiekvienas jų su centriniu statiniu sujungtas atskirais praėjimais. Šiuose blokuose ir praėjimuose išsidėstė viešbučiai, restoranai, biurai, ligoninė ir kitos pagalbinės įstaigos.
Laisvam judėjimui komplekso viduje užtikrinti visi šie 9-aukščiai blokai sujungti vienas su kitu tik trimis lygiais. Sudėtingas įvairių liftų tipų transporto tinklas užtikrina lengvą perėjimą iš vieno lygio į kitą.
Genialus geometrijos panaudojimas
Komplekso dizaino individualumą lemia geometrinės formos, kurios puošia pastato fasadą. Idealia naujosios demokratijos išraiška amerikiečių architektas pasirinko ne tik neįprastas ansamblio formas.
L.I.Kahnas panaudojo ir geometrines figūras – apskritimą, pusiau apskritimą, kvadratą ir trikampį. Šios formos, itin pabrėžusios dramatišką aplinką, kurią sukėlė neramus laikas, persmelktos ir Bangladešo kultūros dvasia.
Įvairios trikampio, apskritimų ir stačiakampio formų kiaurymės išskiria Nacionalinės asamblėjos pastatą iš kitų monumentalių statinių. Be to, nereikėjo įrenginėti langų.
Išskirtinės geometrijos konstrukcijos su neįprastomis fasado įdubomis suteikia statiniui ypatingo žavesio, kuris sustiprina dirbtinio ežero, juosiančio kompleksą, vandenys.
Atsparumas ekstremaliam klimatui
Asamblėjos pastatas užima 81 ha parko zonos, kuri darniai įsilieja į dirbtinį ežerą. Nežiūrint savotiškos oazės, kur įsikūręs parlamentas, regiono neaplenkia stichinės nelaimės, – potvyniai, tropiniai ciklonai, viesulai ir ekstremalūs karščiai.
Atsižvelgiant į šias rizikas, išskirtinis dėmesys buvo skiriamas komplekso saugumui ir atsparumui gamtos stichijoms. Siekiant didesnio statinio patvarumo, betonas buvo inkrustuotas baltuoju marmuru.
Fasade esančios įdubos ir kompleksą juosiantis dirbtinis ežeras laiduoja laisvą atvėsinto oro cirkuliaciją. Ir dėl to komplekso viduje palaikoma optimali temperatūra.
Pasaulinis pripažinimas
Amerikiečių architektui nepavyko pamatyti savo šedevro užbaigto. Tačiau netikėta L.I.Kahno mirtis nesutrukdė užbaigti statybų, nors prireikė dar 8 metų. Bangladešo nacionalinės asamblėjos kompleksą palankiai įvertino architektai ir visuomenė. Ir dabar šis L.I.Kahno kūrinys laikomas ne tik vienu geriausių jo projektų, bet ir pelnė pasaulinę šlovę.
Kai kurie leidiniai Bangladešo Nacionalinės asamblėjos kompleksą laiko vienu iš septynių pasaulio architektūros stebuklų.
Po L.I.Kahno mirties netoli Nacionalinės asamblėjos komplekso buvo pradėta kelių parlamentarams skirtų rezidencijų korpusų statyba. Tiesa, to amerikiečių architekto projekte nebuvo.
Tokia savivalė sukėlė visuomenės ir architektų nepasitenkinimą. Visai neseniai po daugelį metų trukusios priešpriešos, Aukščiausiasis Bangladešo teismas priėmė sprendimą nugriauti šiuos statinius.
Unikalų statinys nuo šiol saugomas nuo bet kokių pakeitimų.
