Ir nusprendė – namas bus įrašytas į Kultūros vertybių registrą, nustatytos jo vertingosios savybės, regioninis reikšmingumo lygmuo ir apibrėžtos teritorijos ribos.
Sužinojo, kad gyvens paveldo objekte
Priimto sprendimo motyvai – objektas atitinka net kelis svarbius kriterijus – amžiaus cenzą, autentiškumą ir reikšmingumą. Objekto savininkai, anot paveldosaugininkų, apie priimtą sprendimą bus informuoti. Buvęs Aleksandros Radzvickienės namas, kurį suprojektavo architektas Karolis Reisonas, statytas 1938–1939 metais. Jis priskiriamas modernizuoto istorizmo stiliui.
Gyventojai teigia norintys bent jau žinoti, kiek tokia garbė pakeis jų kasdienybę, tačiau paveldo sargai dar prieš priimdami sprendimą jiems tepaaiškino trumpai – esą niekas per daug nesikeis.
„Mes suprantame, kad nesame kvalifikuoti spręsti apie namo paveldinę vertę, tačiau kaip savininkai turėtume būti įtraukti į procesą bent jau stebėtojų teisėmis.
Taip pat prašiau, kad įtrauktų ir administratorių, nes, spėju, kad eilinio namo ir paveldinio namo administravimo niuansai skiriasi, – portalui lrytas.lt kalbėjo kaunietė. – Iš pokalbio su KPD specialiste supratau, kad tikslas – kuo daugiau pastatų įtraukti į registrą tam, kad Kaunas gautų UNESCO statusą.
Ne dėl realaus noro išsaugoti paveldą. Į mano klausimą, kaip šis įrašymas paveiks mūsų, kaip savininkų teises, nebuvo atsakyta. Pavyzdžiui, nebuvo atsakyta, ar statuso namui suteikimas reikštų tai, kad gyventojai turės nukabinti satelitines lėkštes nuo fasado.“
Ar saugos, sprendžia paveldosaugininkai
Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio skyriaus vyr. specialistė Sabina Strazdienė portalui lrytas.lt komentavo, jog namas Laisvės alėjoje pripažintas vertingųjų savybių požymių turinčiu objektu. Planuojant vykdyti statybos darbus tokiame objekte, specialieji paveldosaugos reikalavimai neišduodami, kol nėra priimtas sprendimas dėl teisinės apsaugos objektui taikymo arba netaikymo.
Reikalingos dokumentacijos šio Laisvės alėjoje esančio pastato įrašymui į Kultūros vertybių registrą parengimas buvo įtrauktas į Kultūros paveldo centro 2020 m. veiklos planą. Pastatas yra įrašytas į Kauno savivaldybės rengiamą Kauno modernizmo architektūros UNESCO sąrašą.
Įrašant objektus į Kultūros vertybių registrą, jiems nustatomos vertingosios savybės, vertingųjų savybių pobūdis ar jų derinys, reikšmingumo lygmuo ir apibrėžiamos teritorijos bei apsaugos zonų ribos.
Kultūros paveldo objekto, paskelbto saugomu, teritorijoje draudžiama naikinti ar kitaip žaloti kultūros paveldo objekto ir jo aplinkos autentiškumą bei vertingąsias savybes, registruotas Kultūros vertybių registre.
Apsaugos reikalingumo klausimus sprendžia KDP ir savivaldybių sudarytos nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos.
Vertinimo procesą sudaro amžiaus cenzo ir autentiškumo požymių patikros, reikšmingumo nustatymas, teritorijos bei apsaugos zonos apibrėžimas ir reikšmingumo lygmens nustatymas.
Ar objektą įrašyti į Kultūros vertybių registrą sprendžia Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos.
Gyventojai ar ir kiti asmenys gali pateikti svarstymui papildomą medžiagą ir argumentuotą motyvą dėl objekto neįrašymo į Kultūros vertybių registrą, jeigu tokį turi, pavyzdžiui, turima ikonografijos ar kitos medžiagos, įrodančios, kad objektas nėra autentiškas, neatitinka amžiaus cenzo ir pan. Vertinimo taryba prieš priimdama sprendimą įvertina visą pateiktą medžiagą.
Taip pat bet kuriuo metu galima kreiptis ir dėl Kultūros vertybių registre registruoto objekto vertingųjų savybių koregavimo ir kitais susijusiais klausimais, tačiau tam būtina pateikti argumentuotą motyvą.
