Neatmetama, kad Panevėžio rajono valdininkas galimai supainiojo viešuosius ir privačius interesus.
Ministro prašymas
Eilinį kartą diskusijos ir prieštaravimai dėl kino centro „Garsas“ užvirė praėjusią savaitę, kai Panevėžio miesto savivaldybės administracijos direktorius Tomas Jukna prakalbo apie prasidėsiantį kino teatro griovimą.
Išgirdę šią naujieną, visuomenininkai, tarp kurių yra ir Panevėžio rajono valdininkas D. Malinauskas, kreipėsi į Lietuvos valdžią, ragindami išsaugoti neva kultūros paveldu laikomą „Garso“ kino teatrą.
Praėjusią savaitę kultūros ministras Simonas Kairys paprašė Panevėžio savivaldybės laikinai stabdyti „Garso“ kino teatro griovimą bei inicijavo nuotolinę diskusiją su visuomenininkais ir politikais.
Visuomeninė veikla darbo metu
Praėjusį antradienį nuotolinė konferencija su kultūros ministru prasidėjo darbo metu, 16 valandą. Joje dalyvavo tiek Panevėžio miesto vadovai, kultūros atstovai, Panevėžio miesto tarybos politikai, kai kurie visuomenininkai ir valdininkas, Panevėžio rajono savivaldybės architektūros skyriaus vedėjas D. Malinauskas.
Dar nespėjęs sušilti kojų Panevėžio rajono savivaldybėje, Architektūros skyriaus vedėjas galimai supainiojo viešuosius ir privačius interesus, mat darbo metu dalyvavo nuotolinėje konferencijoje – „gelbėjo“ kino centrą „Garsas“ nuo rekonstrukcijos.
Sumelavo
Paties D. Malinausko pasiteiravus, kaip praėjo nuotolinė konferencija, kurioje jis dalyvavo, naujienų portalui JP architektas teigė, jog darbo metu nelabai gali kalbėti su darbu nesusijusia tema.
„Jeigu trumpai, „Garso“ rekonstrukcija nepristabdyta, o menininkas Stasys Eidrigevičius iš tiesų nesutinka, kad būsimam statiniui naudotų jo vardą. Be to, sprendimai griauti kino teatrą ir vietoje jo statyti menų centrą priimti pažeidžiant teisės aktus.
Ministerijos surengtą konferenciją pavadinčiau viešųjų ryšių akcija“, – aiškino D. Malinauskas, o išgirdęs klausimą, ar galėjo nuotolinėje konferencijoje dalyvauti darbo metu ir darbo vietoje, sumelavo: „Konferencija vyko po darbo ir prasidėjo 17 val.“
Tačiau turimos nuotolinės konferencijos nuotraukos rodo ką kita. Jose matoma, kad Panevėžio rajono savivaldybės valdininkas dar prieš 16 valandą jau buvo pasijungęs į nuotolinę diskusiją.
Beje, iš pat pradžių nebuvo matomas D. Malinausko atvaizdas. Tačiau jau kiek vėliau, 16.08 val., D. Malinauskas sėdi savo kabinete, esančiame Panevėžio rajono savivaldybėje, ir darbo metu diskutuoja su darbu nesusijusiais klausimais.
Tiesa, D. Malinauskas kartu su dar dviem bendražygiais yra įkūręs asociaciją „Netildom Panevėžio garso“. Kaip skelbiama Registrų centre, asociacija įkurta 2020 m. Ji yra registruota Panevėžyje, vienos iš asociacijos įkūrėjų bute. Beje, šios asociacijos vadovu yra paskirtas Panevėžio rajono savivaldybės valdininkas D. Malinauskas.
Pagrindinis asociacijos tikslas – saugoti, ginti ir vystyti nacionalinį, pilietinį, kultūrinį identitetą.
Negali veltis į politiką
Panevėžio rajono meras Povilas Žagunis patvirtino žinąs, kad Architektūros skyriaus vedėjas D. Malinauskas darbo metu dalyvavo nuotolinėje konferencijoje, kuri nesusijusi su jo darbu.
„Jis negali dalyvauti darbo metu ne su darbiniais santykiais susijusiuose renginiuose, negali veltis į politinius reiklaus. D. Malinauskas neturėjo dalyvauti minėtoje konferencijoje. Darbo metu jo darbo santykiai turi būti susiję su darbdavio nustatytomis sąlygomis, o darbdavys – Panevėžio rajono savivaldybės administracija. Teks su juo pasikalbėti“, – žadėjo rajono meras P. Žagunis.
Visuomeninės veiklos nederino
Panevėžio rajono savivaldybės administracijos direktorius Eugenijus Lunskis teigė, kad valstybės tarnautojui nustatyta bendra tvarka.
„Interesų deklaravimo tvarka yra nustatyta. Darbo metu valstybės tarnautojas užsiimti visuomenine ir asmenine veikla gali tik suderinęs su vadovais. Tokia sistema yra nustatyta. Gali būti pakeistas darbo grafikas, leidžiama naudotis inventoriumi. Su D. Malinausku apie šį įvykį jau kalbėta. Sveikiname jo visuomeninę veiklą, bet reikia įvertinti pasikeitusi statusą ir atitinkamai laikytis įstatymų – suderinti su savivaldybės vadovais“, – aiškino E. Lunskis.
Iš Lietuvos Respublikos valstybės tarnybos įstatymo
Valstybės tarnautojų teisė dirbti kitą darbą
Valstybės tarnautojui leidžiama dirbti įmonėse, įstaigose, organizacijose, nepaisant jų nuosavybės formos, teisinės formos, rūšies bei veiklos pobūdžio, ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą (toliau – dirbti kitą darbą), jeigu tai nesukelia interesų konflikto valstybės tarnyboje, nesudaro prielaidų valstybės tarnybą panaudoti privačiais interesais, nediskredituoja valstybės tarnybos autoriteto, nekliudo asmeniui, einančiam pareigas valstybės tarnyboje, tinkamai atlikti jo pareigybės aprašyme nustatytas funkcijas, taip pat kai tai nėra darbas tose įmonėse, įstaigose, organizacijose, kurių atžvilgiu valstybės tarnautojas turi valdingus įgaliojimus arba kontroliuoja, prižiūri jų veiklą arba priima kokius nors kitus sprendimus dėl tos įmonės, įstaigos ar organizacijos, ir kai nėra kitų aplinkybių, dėl kurių valstybės tarnautojai negali dirbti kito darbo ir gauti už šį darbą darbo užmokestį ar atlyginimą.
