Mano galva, tas subjektyvumas buvo įmanomas tik valstybei aiškiai pasakant, kad tai nėra paveldo vertybė. Ne Cvirka, ne jo kūryba, ne jis, kaip menininkas ir panašiai, bet iš esmės pati ta skulptūra, pati povyza ir pati žinutė“, – penktadienį surengtoje spaudos konferencijoje kalbėjo S. Kairys, kartu pabrėždamas, kad supranta, jog ši skulptūra yra istorinės atminties ženklas, tačiau jai tinkamiausia vieta yra muziejus.
„Taip, ji yra istorijos ženklas, bet tam ženklui būti stipresniam yra įmanoma ne šitame skvere, bet kažkur, kur yra kontekstas apie tą laikmetį, apie istoriją. Turbūt muziejus yra geriausia vieta, kur šitas objektas galėtų atsirasti“, – tvirtino jis. Kultūros ministras taip pat atmetė idėją, kad dėl paminklo nukėlimo būtų galima spręsti tik tuomet, kai bus sudėliota labai aiški P. Cvirkos skvero vizija.
„Supraskite viena: jeigu mes šitą klausimą būtume sprendę turėdami visą planą nuo A iki Z, mes nieko nebūtume padarę. Tiesiog kartais neįmanoma atsakyti į visus klausimus, kad būtų išspręstas esminis klausimas“, – mano politikas.
Ministras taip pat neigia nuogąstavimus, kad, nesant aiškios skvero vizijos, vietoje paminklo jame bus statomi kitokios paskirties objektai. „Savivaldybės bendrasis planas labai aiškiai apibrėžė, kad čia neišdygs stikliniai pastatai, biurai ar gyvenamieji namai. Vis tiek išliks viešoji funkcija. Šis skveras jau dabar yra kaip ir Naujamiesčio ypatingoji savybė“, – tikino S. Kairys.
ELTA primena, kad rugpjūčio 24 d. priimtą Nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybos sprendimą išbraukti rašytojo P. Cvirkos paminklą iš Kultūros vertybių registro sveikino ir Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas. Vicemero teigimu, P. Cvirkos paminklas greičiausiai taps Nacionalinio muziejaus rengiamos ekspozicijos apie menininkų patirtą prievartą sovietmečiu dalimi.
„Pats paminklas greičiausiai keliaus į Nacionalinį muziejų, kur mes jau turime diskusiją dėl prieš šešerius metus nukeltų Žaliojo tilto skulptūrų. Šiuo meto jos vis dar saugomos „Grindos“ teritorijoje, bet Nacionalinis muziejus jas ketina perimti ir įrengti atskirą ekspoziciją lauko sąlygomis apie tai, kaip sovietiniais metais menininkai buvo prievartaujami kurti meną“, – pasakojo V. Benkunskas.
