Vilnių išgarsinusį projektą mala į miltus – autorius kaltina plagijavimu

Prieš dešimtmetį tarptautiniame konkurse „A Life with Future Computing“ idėją pristatęs menininkas Algis Beržiūnas, išgirdęs apie sostinėje pradėjusį veikti „Portalą“, Vilnių sujungusį su Liublinu, nustebo. Į portalą lrytas.lt kreipęsis kūrėjas lygino abu projektus ir klausė, ar tiek idėjos, tiek aprašymų panašumai gali būti tiesiog sutapimas?  

S. Žiūros nuotr.
S. Žiūros nuotr.
S. Žiūros nuotr.
S. Žiūros nuotr.
S. Žiūros nuotr.
S. Žiūros nuotr.
Daugiau nuotraukų (3)

Lrytas.lt

Sep 6, 2021, 2:59 PM, atnaujinta Sep 6, 2021, 3:16 PM

Panašumas – tik sutapimas?

Sostinę išgarsinęs „Portalas“ pastaruoju metu sulaukė nemažai dėmesio: ne tik dėl gausybės gerų žodžių tarptautinėje arenoje, bet ir dėl viešumoje pasirodžiusios informacijos, kad idėjos autorius – Vilniaus mero žmonos architektės Gilmos Teodoros Gylytės pusbrolis, ir dėl savivaldybės skirto dalinio, 44 tūkst. eurų, finansavimo šiam projektui. Architektė situacijos dėl galimo plagijavimo plačiau nekomentavo, ją paaiškino Benedikto Gylio paramos fondas.

Vilniaus savivaldybė portalui lrytas.lt nurodė, jog meno kūrinių autorystės klausimus sprendžia autoriaus teisių gynimo organizacijos, o per visą „Kuriu Vilnių“ programos laiką skundų dėl autorinių teisių savivaldybė nėra gavusi.

„Jei panaši situacija būtų nutikusi JAV, Kinijoje, ar, pavyzdiui, Estijoje, labai nesistebėčiau, bet tai nutiko Vilniuje. Praėjus 10 metų matome pakoreguotą pavadinimą, dizaino manifesto aprašymo panašumą, vietą taip pat laikyčiau neatsitiktinumu, nes vietiniams kūrėjams Vilnius yra pažįstamo pažįstamų miestas“, – susisiekus kalbėjo A.Beržiūnas.

Dar studijų metais pradėjęs kurti panašius ekranus, vieną savo idėją menininkas galiausiai publikavo tarptautinėje architektūros platformoje – tuomet konkursas sulaukė nemažai dalyvių, o ir projekto data buvo užfiksuota – 2011 metai. Projektą galite peržiūrėti čia. 

Prieš dešimtmetį, pristatydamas projektą A. Beržiūnas rašė, jog viešasis vaizdo portalas privačios vaizdo konferencijos koncepciją perkelia į viešąsias erdves ir už jos ribų. Vaizdai ir garsai transliuojami realiuoju laiku neribotais atstumais.

Dizaino idėjos misija – papildyti fizinio bendravimo galimybes ir skatinti supratimą bei toleranciją jungiant skirtingas kultūras. Jis gali būti naudojamas sujungti bet kokias lauko ar viduje esančias erdves, taip praplečiant tiesioginio ryšio komunikacijos priemones.

„Po 10 metų išgirdau apie „Portalą“ sostinėje. Pamatęs jo panašumą su savo kūriniu kreipiausi į asociaciją LATGA, šie nukreipė į teisininkų agentūrą vertinimui, gavau atsakymą, jog per daug vargo ieškoti teisybės. Taigi, mano tikslas lieka paskatinti viešojoje erdvėje viešinti tokius abejotinus atvejus, kad kūrėjai per apsižiūrėjimą, neapsižiūrėjimą, nusižiūrėjimą, nebūtų demotyvuojami.

Tradicija, mentalitetas, kuomet, atrodo, pamačiau patikusį dizainą, kurį galime pasidaryti patys, turėtų keistis. Projektų vystytojus tokiais atvejais norėčiau paskatinti, tyčia ar ne, kad ir atgaline data, pastebėjus tokias analogijas nesikuklinti kreiptis į autorių ir su juo tartis, kad netektų viešumoje kalbėti apie visokias pilkąsias puses. Pykčio nėra, norisi tiesiog tartis, galbūt, pastatykime kartu Lukiškių aikštėje ekranų instaliaciją, jungiančią 7 didžiausius Lietuvos miestus“, – kalbėjo A.Beržiūnas.

Šios savo idėjos miesto valdžiai jis bent kol kas nepasiūlė, savivaldybės organizuojamų konkursų neseka, kita vertus, kaip teigia, visuomet yra pasiruošęs bendradarbiauti. „Portalo“ sostinėje kūrėjai, anot pašnekovo, su juo bent kol kas nesusisiekė, bendradarbiauti nesiūlė. Beje, menininko žodžiais, „Portalo“ dizainas ironiškai primena matytą seriale „Žvaigždžių vartai“.

Kaip rašo Vilniuje prie geležinkelio stoties įgyvendinto projekto autoriai, „Portalas“ – 11 tonų sveriantis betono kūrinys, sujungęs Lietuvos sostinę su Lenkijoje esančiu Liublinu. Dvyniai „Portalai“ – įkurdinti šalia Vilniaus geležinkelio stoties ir Lietuvių aikštėje Liubline.

Idėjos vystymas ir techninių sprendimų paieškos, anot projekto komandos, užtruko bemaž porą metų. Kūrėjams teko numatyti ne tik techninius sprendimus, bet ir sukurti jo dizainą taip, kad pastačius bet kurioje erdvėje „Portalas“ organiškai įsilietų į miesto aplinką, pritaptų prie miesto infrastruktūros.

Apie panašią idėją išgirdo pirmąsyk

Pagrindinis projekto mecenatas – Benedikto Gylio paramos fondas, projekto idėjos autoriumi įvardijamas B.Gylys.

Susisiekus su Benedikto Gylio paramos fondo direktore Ringaile Papartyte, ši nustebo, mat apie menininko priekaištus išgirdo tik iš žiniasklaidos.

„Portalo“ pagrindinė idėja – vienodų „Portalų“ – techninių-meno skulptūrų – tinklas (angl. Portal Cities Network), sujungsiantis skirtingus pasaulio kontinentus.

„Portalui“, anot pašnekovės, parinktas unikalus, projekto komandos ne vienerius metus gvildentas ir VILNIUS TECH „Linkmenų fabriko“ išgrynintas dizainas. Pasirinkta techninės-meno skulptūros forma simbolizuoja mokslinėje fantastikoje vaizduojamo ir visuomenei gerai atpažįstamo portalo įvaizdį.

Apskritimas – laiko rato simbolis, galintis akimirksniu perkelti žiūrovą (miestietį ar miesto svečią) į kitą pasaulio kraštą. Pasirinkta „portalo“ forma, estetinė išvaizda ir minimalistinis dizainas organiškai įsilieja į miesto aplinką, formuodamas šiuolaikiško miesto įvaizdį.

„Vaizdo skambučių ar vaizdų perkėlimo ant paviršių neišradome ir to nedeklaruojame – pagrindinė projekto idėja ir tikslas – jau minėto techninių-meno skulptūrų – tinklo kūrimas.

Neabejojame, kad idėja galėjo kilti tūkstančiams žmonių visame pasaulyje ar buvo matyta fantastiniuose filmuose, tačiau ją įgyvendinti taip, kad žinia keliautų ir pasiektų milijardą žmonių visame pasaulyje, gali tik profesionali ir atsidavusi komanda, – portalui lrytas.lt kalbėjo R.Papartytė. – Apie jūsų minėtą projektą anksčiau nesame girdėję, nesame jo analizavę ar kopijavę.

Apmaudu, kad sėkmingas, Lietuvą visame pasaulyje garsinantis, projektas pastebimas neigiamuose kontekstuose. Šiuo atveju, žinią gauname iš trečiųjų šalių.“

Įrodyti savo tiesą nebūtų lengva

Advokatų kontoros ILAW LEXTAL partnerė Asta Macijauskienė, paprašyta pakomentuoti šią situaciją, pabrėžė, jog praktikoje dažnai tenka susidurti su architektūros ar interjero projektų plagijavimu, tačiau tokios bylos būna itin sudėtingos, mat tenka įrodyti daug aplinkybių.

„Šiuo atveju autoriui būtų gana sudėtinga įrodyti savo tiesą, byla būtų sunki, prognozuoti jos baigties neįmanoma. Autorius gina įstatymas, bet tik tuo atveju, jei kūrinys – individualus kūrybinės veiklos rezultatas, jei originalus ir išreikštas objektyvia forma.

Tai, ką autorius pateikė, labiau koncepcija ir idėja. Nei koncepcija, nei idėja nėra pripažįstami autorių teisių objektais. Jam reikėtų įrodyti, kad kūrėjai nukopijavo konkrečius dalykus, kurie laikomi autorių teisių objektais. Pavyzdžiui, aprašymas, vaizdinė medžiaga. Idėja, jos panaudojimas nėra draudžiamas, reikia vertinti atskirus elementus, kiek jų sutampa, kiek jie panašūs, tas ir yra sudėtinga“, – komentavo advokatė.

Pagal Konkurencijos įstatymą, draudžiama nesąžininga konkurencija. Yra sąrašas, kokia veikla yra nesąžininga konkurencija, jis neišsamus, tačiau visuomet galima įrodinėti kad nesąžiningai pasinaudota komercine paslaptimi. Tik tokiu atveju būtina pagrįsti, jog tokia informacija turėjo vertę, kad autorius dėjo pastangas ją išsaugoti, kad ji buvo laikoma slapta.

„Jei saugosime idėją, kiti negalės panaudoti, bus apribota menininkų teisė išreikšti savo idėjas ir mintis. Būtų netgi tam tikras piknaudžiavimas, jei saugotume idėjas ir koncepcijas, nes apribotume meno ir mokslo plėtrą“, – komentavo A.Macijauskienė.

Kaip skelbiama viešojoje erdvėje, per trumpą laiką pasirodė daugiau nei 160 „Portalui“ Vilniuje skirtų publikacijų JAV, Australijoje, Singapūre, Indonezijoje, Kinijoje, Belgijoje, Vokietijoje, Austrijoje ir daugelyje kitų šalių, o žinia apie Vilniaus projektą pasiekė daugiau nei 700 milijonų skaitytojų auditoriją.

Naujienų portalui lrytas.lt susisiekus su G. Gylyte, ji šios situacijos komentuoti nepanoro ir patikino, kad viską išsamiai pakomentavo B.Gylio fondo direktorė.

UAB „Lrytas“,
Gedimino 12A, LT-01103, Vilnius.

Įm. kodas: 300781534
Įregistruota LR įmonių registre, registro tvarkytojas:
Valstybės įmonė Registrų centras

lrytas.lt redakcija news@lrytas.lt
Pranešimai apie techninius nesklandumus webmaster@lrytas.lt

Atsisiųskite mobiliąją lrytas.lt programėlę

Apple App Store Google Play Store

Sekite mus:

Visos teisės saugomos. © 2022 UAB „Lrytas“. Kopijuoti, dauginti, platinti galima tik gavus raštišką UAB „Lrytas“ sutikimą.