Kaip darbų išvakarėse sakė Vilniaus vicemeras Valdas Benkunskas, dar viena viešoji Vilniaus erdvė išlaisvinama nuo sovietinės propagandos simbolio.
„Po daug dešimtmečių trukusių diskusijų, priėmus sprendimą perkelti paminklą ir perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui kartu su Žaliojo tilto skulptūromis, tas ir bus padaryta, paminklas bus iškeltas, erdvė minimaliai sutvarkyta, įrengta pievelė, pastatyti keli suoliukai. Deriname formalumus su muziejumi dėl paminklo perdavimo, tas gali užtrukti, muziejus ketina įsirengti ekspoziciją lauke. Kol jie rengsis ši skulptūra bus saugoma „Grindos“ teritorijoje“, – kalbėjo vicemeras.
Motyvuodamas, kodėl reikėjo imtis paminklo nukėlimo, nors tam priešinasi ir rašytojo giminaičiai, ir dalis visuomenės bei politikų, vicemeras aiškino, jog paminklas buvo pastatytas sovietiniais metais, įvardijant, kad jis skirtas ne rašytojui, bet sovietinės propagandos tikslais. Jau įrodyta, kad P. Cvirka pirmiausia buvo politinis veikėjas, jo veikla sulaužė ne vienos šeimos likimą. Žengiame į kitą amžių, turime sovieto paveldo reliktų atsisakyti.
P. Cvirkos giminaičiai savo interesus ketina ginti teismuose. Kiekvienas, anot Valdo Benkunsko, laisvas į jį kreiptis. Šio sprendimo oponentai pabrėžia, kad reikėtų nugriauti visus sovietinius kvartalus. V. Benkunskas pabrėžė, jog kalbama apie viešąją erdvę miesto centre, lyginti ją su Fabijoniškių daugiabučiu, rodo tiesiog neišmanymą.
Kaip kalbėjo žurnalistus prie paminklo sukvietęs vicemeras, kalbame apie miesto erdvę, kurią reikia sutvarkyti, kuri turi simbolizuoti laisvą Lietuvą. Vienas pagrindinių argumentų, kodėl pradedami darbai, tai, kad valstybė paminklo nebesaugo. Pats skveras kaip viešoji erdvė, saugotina, joje daug saugotinų vertybių. Kai bus parengtas pertvarkos planas, į jas reikės atsižvelgti. „Galime paneigti, kad čia iškils stiklinis dangoraižis arba bus pastatytas daugiabutis“, – kalbėjo vicemeras.
Paminklas nebus sunaikintas, išlydytas ar supjaustytas, tačiau perkeltas į kitą vietą, kur bus paaiškinta, kas tas P.Cvirka ir kokia jo veikla. Susipažinti su juo bus įmanoma, tik ne čia ir ne tokiu būdu, tikino savivaldybės atstovas.
Prie pavadinimo keitimo taip pat bus grįžtama, tokia iniciatyva bus.
Šis P. Cvirkos paminklas, anot Vilniaus vicemero, turėjo būti nukeltas prieš 30 metų, kai visoje Lietuvoje virto Lenino paminklai. Sostinėje viešosiose erdvėse turi stovėti paminklai ir pagarbos ženklai Lietuvos herojams, o ne okupantų kolaborantams.
Opozicinių frakcijų nariai negailėjo kritikos savivaldybės sumanymui. Anot Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) atstovo Vytenio Andriukaičio, sprendimas tik parodo neišprusimo lygį ir yra motyvuotas politiniais interesais.
„Tai visiškai teisiškai nepagrįstas, politiškai ir ideologiškai motyvuotas sprendimas. Visiškai menko kultūros supratimo, žemo lygio, per juodai baltą prizmę istorijos supratimo ir akivaizdžiai labai nekultūringos visuomenės ženklas“, – sprendimą kritikavo V. Andriukaitis.
„Akivaizdu, kad tie, kurie priiminėja sprendimus, turi menkas istorines žinias ir visiškai nesuvokia, kokie žmonės prie ko prisidėjo. P. Cvirkos paminklas tikrai buvo pastatytas jam kaip rašytojui, o ne kaip propagandistui arba nusikaltėliui“, – pridūrė V. Andriukaitis.
V. Andriukaičiui antrino ir Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ seniūnas Saulius Skvernelis.
„Jeigu tu nesugebi kažko kurti mieste, tik medžius sodinti ant asfalto, tai tu pradedi kariauti su paminklais. Toks yra mano vertinimas“, – penktadienį „Žinių radijui“ sakė S. Skvernelis.
Darbus, kurie, planuoja tęsis tris dienas, atlieka savivaldybės įmonė „Grinda“, teritorija aptverta dėl aplinkinių saugumo, į galimas provokacijas pasirengę reaguoti savivaldybės ir policijos pareigūnai.
Vilniaus miesto savivaldybės tarybos priimtoje rezoliucijoje ir pagal ją parengtame tarybos sprendime nurodoma, kad P. Cvirkos paminklas taps valstybės nuosavybe. Paminklą kartu su 2015-aisiais nukeltomis keturiomis sovietinėmis Žaliojo tilto skulptūromis perimti ketina Lietuvos nacionalinis muziejus.
Nors kol kas konkrečių planų, kaip skveras atrodys ateityje, nėra, V. Benkunskas patikino, kad jį tikrai ketinama rekonstruoti.
„Kol kas skveras liks toks, koks yra, o mes galvojame skelbti kūrybines dirbtuves, siekiant susirinkti idėjas, kokios gali būti skvero pertvarkymo perspektyvos. Taip pat turime Kultūros paveldo departamento sprendimus dėl kai kurių detalių išsaugojimo, tai irgi sprendžia skvero rekonstrukcijos aspektus. Greitų sprendimų nebus, diskutuosime su visuomene ir tikrai galime paneigti mitus ir nuogąstavimus, kad skveras kaip buvo, taip ir išliks rekreacine viešąja erdve“, – sakė V. Benkunskas.
