Tiesa, kol kas ten stovi tik du namai – vienas skirtas nuomai, kitame įsikūrė Nadežda su 9 metų dukra Maja. Elfų namus primenantys būstai – dalis veiklios moters gyvenimo plano.
Daugiau nei 60 hektarų plote ji sieks įkurdinti išskirtinių namų gyvenvietę su tarptautiniu edukaciniu centru, verslo, amatų erdvėmis ir visa infrastruktūra, reikalinga patogiam gyvenimui.
„ Čia bus laukiami tik neturintys žalingų įpročių ir panašiai į pasaulį žvelgiantys naujakuriai, kurie sugeba gyventi blaivia galva ir tyra širdimi, – atskleidžia planus moteris. Būsimo kvartalo gyventojus ji atrinkinės itin atidžiai, išvaizdos kontrolė jiems bus privaloma.
Klaipėdietė įsitikinusi, kad iki šiol Lietuvoje nėra nieko panašaus – saugios kaimynystės ir prasmingai gyventi siekiančių žmonių kvartalo nepasiūlo net ir labai prabangių statybų plėtotojai.
„Šiandien „saikingas“ alkoholio vartojimas tapo kone įprasta atsipalaidavimo priemone, retas svečias mano nuomojamame name pailsi be svaigalų, – moteris neslepia, kaip smarkiai ją nuvilia po viešnagių likę tušti alkoholio buteliai.
Todėl kai išvykdami tokie svečiai teiraujasi dėl galimybės čia ilgėliau įsikurti ar net įsigyti namą, šeimininkė atsisako ir jau apsisprendė – kitą sezoną nuomojamą namą pavers kūrybine erdve su įrašų studija, į kurią kvies menininkus, rašytojus ir muzikantus.
Būste jautiesi saugiai, lyg lyg kūdikis motinos įsčiose
Sveika gyvensena klaipėdietė pradėjo domėtis, kai ją pačią užklupo ligos. Teko iš savo meniu išbraukti visus produktus, kurie nepadeda geriau jaustis. Mėsos atsisakė prieš gerą dešimtmetį, o beveik prieš penkerius metus, kai tuomet keturmetė dukra atsisakė valgyti ir žuvį, abi ėmė maitintis tik augaliniu maistu. Taip atsirado dar ir naujas hobis – namie auginti žalumynus.
„Sveikame kūne ir mintys visai kitokios. Gyventi galima ir sveikiau, ir laimingiau, todėl aš užsibarikadavau nuo išorinio triukšmo, kuris man pasidarė nebeįdomus, džiaugsmo formulę kiekvienas galime atrasti tik savo viduje“, – šypsosi Nadežda.
Tad nenuostabu, kad ne vienus metus mintyse ji projektavo ir aplinką, kurioje būtų gera gyventi, o kai tik pajuto, kad galvoje idėjoms vietos nebeužtenka, nutarė jas versti brėžiniais.
Tuomet ėmė žvalgytis sklypo ir žmonių, kurie padėtų tai įgyvendinti.
Su kauniečiu architektu Stasiu Juška ir interjero dizaineriu Ramūnu Kalvėnu sukūrė poilsiavietės viziją ir pastatė savo pirmąjį šiaudinį būstą, kurio pagrindinis tikslas – kad žmogus tarp lenktų sienų formų jaustųsi lyg savo sielos namuose.
„Vos užėjęs į tokį būstą atsipalaiduoji, nes namas tarsi plaukia kartu su tavimi ir tavo energija, jis lankstus ir minkštas – tai, ko trūksta šiandieniam racionaliam žmogui, kad galėtų susilieti su savimi ir pasijausti gamtos dalimi.
Šioje architektūroje yra ir sakralinės geometrijos elementų, kurie padeda erdvėje jaustis itin saugiai – lyg kūdikiui motinos įsčiose. Kartu su tinkamai panaudotomis ekologiškomis medžiagomis namai teigiamai veikia ir žmogaus biolauką. Tokiame name norisi sveikiau gyventi, mintys tampa skaidrios, nuojauta stipresnė“,– sako valstybės valdymo specialybę Maskvos universitete įgijusi moteris.
Inžinerinis mąstymas – moters genuose
Pirmąjį namą ji statė labiau iš pajautimo, jos niekada nenuviliančios nuojautos, todėl kai kurios jo formos išsigrynino tik statybų eigoje.
„Nustebsite, bet tradiciniai kupoliniai namai man nepatinka, jie primena lauke gulintį futbolo kamuolį, todėl maniškiai namai ištobulinti plastiškais, lyg moteriškais aksesuarais. Namo konstrukcija yra ištampyta į šonus – lyg viena jo forma ir erdvė pertekėtų į kitą.
Dar antikinėje graikijoje visų sakralinės paskirties pastatų architektūra turėjo vadinamąsias aukso pjūvio proporcijas, kurios buvo laikomos tobulos harmonijos ir gyvybinių galių simboliu.
Kai pradėjau labiau domėtis sakraline geometrija, supratau, kad ją savo projektuose naudojau intuityviai. Kitais kanalais, ne iš vadovėlių šios žinios pasiekė mane. Gamtos, visatos lygtis be vargo sprendžiu tiek, kiek save atsimenu“, – pasakoja moteris.
Antrojo, 130 kv. metrų ploto, namo Nadežda ėmėsi subūrusi jau savo studiją „Gilė House“, kurioje buvo keli architektai ir interjero dizaineris. O ir ji per tuos metus pati gerokai ūgtelėjo statybvietėje, tad nebeliko pašaipių replikų „ką ta boba išmano“.
Dabar po trijų pirmų sakinių statybininkai supranta, su kuo turi reikalą, kad gali kaip su lygia diskutuoti, o apie ekologiškas statybines medžiagas, Nadežda išmano dar ir geriau už daugelį jų.
Hidroizoliacija, pamatai, namų šildymas, valymo įreginiai – ji puikiai žino, kaip tai veikia. Visas teritorijos landšaftas, tvenkiniai buvo formuojami jos griežtai prižiūrimi.
„Inžinerinis mąstymas yra mano genuose“, – šyspsosi moteris, dalį vaikystės praleidusi kartu su inžnieriumi tėvu jo darbovietėje – Klaipėdos laivų statykloje.
Kuo toliau, tuo paprasčiau jai pavyksta statybininkams sudėlioti užduotį ir paaiškinti, ko iš jų tikisi. Nadežda save vadina statybų prodiusere – ji turi gerų minčių, o joms įgyvendinti geba surinkti tinkamus žmones.
Ar jos namai – prabangos prekė?
„Taip, nes tokiam pastatyti vien proto neužtenka, kiekvienam reikia daug širdies ir rankų darbo. Bet verta, nes jie keičia gyvenimus“, – neabejoja moteris.
