Ir tai tikriausiai jus nustebins. Juk 3D spausdintuvai statybose nėra naujiena. Ir tai tiesa, bet jie beveik niekada nenaudoja įprasto betono mišinio.
Žinote tuos mažus 3D spausdintuvus, kuriuos naudoja mėgėjai ir kai kurios įmonės? Jie lieja plastiką. Karštas plastikas yra liejamas tam tikra kompiuterio valdoma tvarka, kol gaunamas norimas objektas. Karštas plastikas yra skystas, šaltas – kietas. Tuo tarpu betono mišinys kietėja ne nuo temperatūros, o sausėdamas. Drėgmė taip greitai nepasišalina, todėl 3D spausdinimas įprastu betonu yra labai lėtas.
Tačiau įprastas betono mišinys 3D spausdintuvuose ir nėra naudojamas. Vietoje jo naudojamas specialiai 3D spausdintuvui sukurtas mišinys, kuris greitai sukietėja po išliejimo. Problema – jis yra labai brangus. Viršuje matomam nameliui reikalingos medžiagos kainuotų apie 20 tūkstančių eurų. Tačiau danų 3D spausdinimo bendrovė „Construction of Buildings on Demand“ ir meksikiečių CEMEX tą namelį atspausdino už 1600 eurų. Kaip?
Jie naudojo įprastą cementą su vos keliais priedais. „D.fab“ technologija į įprastą betono mišinį įterpia specialų sausinantį priedą. Jis aktyvuojamas kitu chemikalu, kuris įterpiamas jau spausdinimo metu. Tai stipriai palengvina pastatų spausdinimą ir sumažina spausdinamų pastatų savikainą.
Specialiai 3D spausdintuvams skirtas betono mišinys kainuoja 700–900 eurų už kubinį metrą. „D.fab“ mišinys – 60–90 eurų. Ir būtent taip buvo atspausdintas tas pastatas Omano sostinėje Muskate.
Tas 190 kvadratinių metrų namelis – didžiausias 3D spausdintuvu iš įprasto betono pagamintas namas. Ir jis ne tik yra pigesnis – jis taip pat yra ir draugiškesnis aplinkai, nes galima naudoti daugiau vietinių medžiagų.
