Pasaulyje žinomas kinų disidentas ir politinis aktyvistas apie tai kalbėjo viename interviu. Tiesa, interviu davė Portugalijoje, kur gyvena nuo 2021 m. Bijodamas dėl savo saugumo Ai Weiwei beveik septynerius metus gyvena skirtingose Europos šalyse.
Ai Weiwei tarptautiniu mastu išgarsėjo bendradarbiaudamas su architektais „Herzog & de Meuron“, kurie projektavo „Paukščių lizdu“ pramintą Kinijos nacionalinį stadioną.
Tiesa, vėliau savo interneto tinklaraštyje Ai Weiwei atsisakė projekto autorystės ir teigė, kad Olimpinės žaidynės buvo korumpuotos ir išnaudotos Kinijos valdžios propagandai.
Konstrukcija su atviru stogu, apvyniota susipynusiomis plieninėmis konstrukcijomis, pasaulio dėmesio centre atsidūrė 2008 metais, kuomet nacionaliniame stadione vyko vasaros olimpinės žaidynės. Beje, nacionalinis stadionas dėl besisukančių plieno grotelių, o naktį iš vidaus šviečiančios šviesos, gavo būtent paukščių lizdo pavadinimą.
Bendradarbiaujant su Šveicarijos architektūros firma stadionas buvo pastatytas per penkerius metus ir turėjo reprezentuoti šiuolaikišką, modernią Kiniją.
Neseniai išleistoje knygoje „1000 džiaugsmų ir vargų metų“ aktyvistas rašė apie stadiono dizainą, įkvėptą kinų keramikos meno. Jis siekia perteikti žinią, kad laisvė įmanoma, – rašė autorius, bei išreiškia demokratijos, skaidrumo ir teisingumo esmę. Paklaustas, ar jis tuomet iš tiesų tikėjo, kad Kinija taps demokratiška, laisva ir skaidri, Ai Weiwei atsakė: „Na, žinoma, tuo metu aš tikėjau. Tačiau šiuo metu abejoju“, sykiu pridūrė, kad kad šalis daugeliu atžvilgių grįžo atgal.
Pekino olimpinis stadionas „Paukščių lizdas“ po rekonstrukcijos buvo pritaikytas šiuo metu vykstančių žaidynių atidarymo ir uždarymo ceremonijoms, rašė cnn.com.
Prieš Pekino olimpiados atidarymo ceremoniją Ai Weiwei , kuris atsiribojo nuo šio projekto, teigė nemanęs, kad jis vėl bus naudojamas 2022 m. žiemos žaidynėse. „Pagaminome produktą. Kaip tai bus panaudota vėliau, nepriklausė nuo mūsų“, – interviu „NBC News“ iš Portugalijos sakė jis. – Jie gali su juo daryti, ką nori.“
„Deja, jūs, kaip architektas, negalite kontroliuoti, kaip pastatas naudojamas“, – viename interviu sakė aktyvistas.
Prieš šių metų žiemos žaidynes, kurias kinas taip pat atvirai kritikavo, Kinija buvo griežtai tikrinama, pradedant tariamais žmogaus teisių pažeidimais, baigiant griežta COVID 19 politika.
Žinoma, Pekinas neigia kaltinimus žmogaus teisių pažeidimais.
Menininko konceptualūs darbai Kinijoje laikomi prieštaringais. Pavyzdžiui, jis sukūrė instaliacijų iš nugriauto Ming ir Qing dinastijų namų liekanų, taip pat iš plieninių strypų, išgelbėtų iš mokyklų, kurios sugriuvo vykstant Sičuano žemės drebėjimui.
Viename garsiausių jo darbų – 1995 m. fototriptike – matyti, kaip jis daužo Hanų dinastijos urną. Beje, Hanų dinastijos laikų urną jis buvo dekoravęs „Coca Cola“ ženklu. 2013 m. Ai Weiwei sukūrė instaliaciją S.A.C.R.E.D., kuri buvo parodyta Venecijos bienalėje. Ją sudarė šeši geležiniai konteineriai, imituojantys kalėjimo vienutes.
