Vilijampolės ir Marvelės krantus sujungsiančio tilto projektas pradėtas rengti beveik prieš penkerius metus, o jo statybą planuota pradėti 2021-aisiais.
Architektūros konkurso laimėtojams teko koreguoti techninį projektą siekiant sumažinti darbų sąmatą. Pačioje idėjos užgimimo pradžioje svarstyta apie 30 mln. eurų, tačiau netrukus ji šoktelėjo dvigubai.
Kauno savivaldybės administracijos direktorius Tadas Metelionis anksčiau tikino, kas tilto statyba gali būti nepakeliama našta miesto biudžetui, todėl tikimasi ir Vyriausybės indėlio.
Tvirtų pažadų neišgirdo
Apie norą statyti Kėdainių tiltą Kauno meras Visvaldas Matijošaitis susisiekimo ministrui Mariui Skuodžiui priminė praėjusią savaitę, dviejų viadukų virš automagistralės pakaunėje atidarymo metu.
Vėliau miesto vadovai nuvyko į Susisiekimo ministeriją, o grįžę ryžosi skelbti tilto statybos rangovo konkursą.
Pasak savivaldybės administracijos direktoriaus T.Meteliono, Susisiekimo ministerijos vadovai nepateikė jokių garantijų dėl statinio finansavimo.
„Išgirdome, kad mūsų prašymas tikrai bus įvertintas“, – kalbėjo T.Metelionis.
Suvokia situaciją rinkoje
Pasak savivaldybės administracijos vadovo, šiuo metu baigiami derinti paskutiniai konkurso formalumai. Jeigu neįvyks nenumatytų trikdžių, dar šiemet tikimasi paskelbti nugalėtoją, kuris imtųsi šio sudėtingo objekto.
Anksčiau skaičiuota, kad jo statyba turėtų kainuoti 60,5 mln. eurų. T.Metelionis mano, kad ši suma gali išaugti apie 20 proc.
Pasirašius sutartį su rangovu savivaldybei tektų vykdyti įsipareigojimus net negavus finansinės paramos iš Vyriausybės.
Naujo baseino statybas Nemuno saloje Kauno savivaldybė finansavo savo lėšomis ir išleido 27,4 mln. eurų.
Dariaus ir Girėno stadiono rekonstrukcijai prireikė net 43 mln. eurų – 10 mln. eurų skyrė ankstesnė Sauliaus Skvernelio Vyriausybė.
Nori išlaisvinti Senamiestį
Beveik 400 metrų ilgio tiltas bus statomas pagal bendrovės „Processoffice“ parengtą projektą „Santakos tiltas“, kuris konkurso metu surinko net 99 balus iš 100 galimų.
Vėliau „Processoffice“ specialistams teko keisti projektą, o visi pakeitimai susiję su poreikiu sumažinti tilto statybos kainą. Tiltas sutrumpėjo, sumažintas eismo juostų plotis, perdarytos atramos.
Išoriškai didelių pokyčių nematyti, jų galima įžvelgti tik tyrinėjant centrinę atramą, kuri atlieka tiek praktinę, tiek estetinę funkciją. Pagal atnaujintą projektą atrama bus mažesnė, tačiau ši naujovė galbūt net pagerins bendrą tilto vaizdą.
Tikėtina, kad ateityje statinys ir bus pavadintas Santakos tiltu, nes jis stovės netoli Nemuno ir Neries santakos, visai netoli Kauno senamiesčio. Kėdainių tiltu jis vadinamas dėl to paties pavadinimo gatvės.
Svarbiausias pokytis pastačius tiltą yra susijęs su automobilių srautais, kurie dabar yra apgulę Senamiestį. Naujasis tiltas nukraus šiuos eismo srautus.
Pastačius Kėdainių tiltą gerokai pagerės Šilainių ir Vilijampolės gyventojų susisiekimas su kitomis miesto dalimis, nuo transporto spūsčių pavyktų išvaduoti Karaliaus Mindaugo prospektą, Šv.Gertrūdos, Birštono bei Jonavos gatves.
Įprastinėmis sąlygomis per parą Šv.Gertrūdos ir Gimnazijos gatvių sankryžą visomis kryptimis kerta apie 70 tūkstančių automobilių, iš kurių daugiau kaip pusę sudaro tranzitinis transportas. Didžiąją dalį šių srautų nuo miesto Senamiesčio nukreips naujasis tiltas.
Pastarąjį kartą visiškai naujas tiltas Kaune buvo atidarytas 2015 metų pabaigoje – tai Panemunės tiltas. Jo statyba kainavo apie 30 mln. eurų ir užtruko daugiau kaip dvejus metus.
