Puikus diplominis darbas
Vilniaus Gedimino technikos universiteto Architektūros katedros studentės Eglės Kriaučiūnaitės sukurtas tarptautinės vėžės „Rail Baltica“ Panevėžio geležinkelio stoties projektas yra vienas iš variantų, kurį statytojai galėtų pasirinkti, jei nuspręstų statybas pradėti Gustonyse.
Merginos kūrinys yra jos diplominis darbas.
Savo projektą E.Kriaučiūnaitė liepos pradžioje pristatė Panevėžio rajono savivaldybėje. Jos auditorija buvo architektai, statybų atstovai ir rajono valdžia.
Studentę atlydėjo ir jos magistrinio darbo vadovas, architektas, humanitarinių mokslų daktaras Arnoldas Gabrėnas.
Neišsišokantis, bet modernus
Iš maketo ir pateiktų vizualizacijų matyti, kad naujojoje stotyje susikirs dabar esanti ir „Rail Baltica“ vėžės.
Netradiciškai ilgas, išoriškai gan santūrus, iš aplinkos neišsišokantis, bet modernus pastatas bus iš dalies įleistas į žemę.
Viršuje esanti dalis savotiškai susilies su gamta – apdailai panaudota daug medžio, o didžiuliai langai neužstoja peizažo, sukuria vietovės tęstinumo iliuziją.
Stotį projektuojant šalia jau esančio kelio užtikrinamas patogus susisiekimas su miestu. Tam pačiam tikslui pravers ir senieji bėgiai, jais galėtų kursuoti automatinis traukinukas į dabartinę Panevėžio geležinkelio stotį.
Greta sklypo tekantis upelis nenukentės. Atvirkščiai – jis pagyvins stoties teritorijos vaizdą.
Viena padarė už būrį specialistų
„Pas mus tokia praktika – kursinius darbus sieti su konkrečiomis temomis“, – A.Gabrėnas paaiškino studentės pasirinkimą.
Pasak jo, su kolegomis iš VGTU bendraujantis Panevėžio rajono savivaldybės architektūros skyriaus vadovas Donatas Malinauskas pasiūlė panagrinėti aktualiją – „Rail Baltica“ stotį.
„Metus dirbom ta tema, Eglė surinko daug medžiagos, kantriai ir nuosekliai triūsė. Paprastai tokios apimties projektus rengia didelės kompanijos ir daug žmonių, o čia viską aprėpė vienas žmogus. Pamatęs rezultatą aš patikėjau, kad ta stotis turi būti šitoje vietoje“, – taip savo studentę pristatė jos kursinio darbo vadovas.
Dar jis pasakė, kad per diplominio darbo gynimą komisija apie šitą projektą atsiliepė labai gerai.
Garsiausi šalies architektai, Nacionalinės premijos laureatai, VGTU profesoriai Audrius Ambrasas ir Rolandas Palekas gyrė aiškiai išdėstytą ir tiksliai pateiktą medžiagą, paprastai ir suprantamai atskleistą pastato funkciją.
Reikšmingiausias komisijos komentaras buvęs toks: studentės darbą būtų galima pateikti kaip galutinį variantą, nesamdant stočiai projektuoti brangių architektų. Šioji stotis galėtų kuo puikiausiai veikti nurodytoje vietoje.
Komisija dar pridėjo, kad studentės kūrinį būtinai reikia vežti ir parodyti panevėžiečiams.
Tarsi pralekiantis traukinys
„Labai drąsus, jaunatviškas darbas. Su polėkiu“, – studentę gyrė Panevėžio rajono architektams vadovaujantis D.Malinauskas.
Anot jo, suprojektuoto pastato ilga fasadinė juosta yra tarsi aliuzija į ilgą kelionę bei greitą susisiekimą – tarsi matai pralekiantį traukinį.
Jis pasidžiaugė, kad išklausyti talentingos studentės diplominio darbo pristatymo atvyko ir bendrovės „Kelprojektas“, užsiimančios transporto infrastruktūros inžinerijos darbais, atstovai.
Šiuo metu bendrovė kaip tik pradėjo rengti specialųjį planą, nagrinėja tris galimus tarptautinės geležinkelio stoties variantus. Analizuojamos galimybės, kur statyti stotį – Panevėžyje, Gustonyse – ar pasinaudoti trečiu alternatyviu variantu.
Pasak D.Malinausko, jauno žmogaus pateiktos naujos idėjos galbūt padarys įtakos priimant galutinius sprendimus.
Plynam lauke vietiniai svetimos nė nepastebėjo
„Renkantis baigiamojo darbo temą, vienas iš pasiūlymų buvo pasigilinti į transporto objektų architektūrą. Norėjau išbandyti savo jėgas, ypač kai sužinojau, kad bus galima naudotis turima „Rail Baltica“ medžiaga ir pateikti savo versiją realiai vykdomam projektui“, – sakė magistrantė.
Prieš imdamasi brėžinių mergina gyvai išžvalgė teritoriją, atvyko į Gustonis ir skersai išilgai išvaikščiojo sklypą, numatytą stoties statybai.
„Vaikštinėjau, fotografavau, įvertinau realią situaciją, kad nebūtų žinios tik iš interneto, kad žinočiau, kaip viskas iš tikro atrodo“, – pasakojo, nuo ko pradėjo.
Iš karto patiko tai, kad sklypas plynas, kaimas nuo būsimos stoties nutolęs, gyventojams naujasis statinys ir veikla jame nekels diskomforto, žmonės netaps naujosios geležinkelio linijos įkaitais. Šalia sklypo nebuvo nė vieno gyvenamojo namo.
„Niekas iš vietinių gyventojų neatėjo pasmalsauti, ką svetimas tame lauke veikia, nes niekas manęs tikriausiai nė nepastebėjo“, – juokiasi studentė.
Modernumas – tiesiog santūrume ir paprastume
E.Kriaučiūnaitė paaiškina, kodėl projektavo pusiau į žemę įleistą stotį.
Tokį variantą pasirinko atsižvelgdama į užsienio kolegų patirtis, patyrinėjusi panašius statinius ir rinką.
„Norėjosi sukurti modernų ir tai vietai tinkantį objektą. Sklype daug vidinių barjerų: kelias, upė, seni bėgiai, visa tai norėjosi išsaugoti, tad paprasčiau buvo vieną liniją nuleisti į apačią, nei ją kelt į viršų. Tada ir stoties pastatas pažemėja, jei būtų aukštas, atrodytų toje erdvėje lyg svetimkūnis“, – sakė mergina.
Anot jos, statinio modernumas atsispindi neįprastoje jo formoje: stotis suprojektuota siaura ir labai ilga. Rinktasi kuo paprastesnė išvaizda vėlgi tam, kad neišsišoktų iš aplinkos.
Didelės vilties neturi
Studentė džiaugėsi, kad universiteto profesūra jos diplominį darbą išgyrė, džiaugėsi su juo išplaukusi į platesnius vandenis, pristatanti jį panevėžiečiams kaip realų stoties variantą, tačiau situaciją vertino kritiškai.
„Mažai tikimybės, kad realiai statytų pagal mano projektą. Čia labai ilgas procesas ir sprendžiant dalyvauja daug žmonių, o kiek žmonių, tiek nuomonių. Dargi tebevyksta derybos dėl konkrečios vietos, vieni už Gustonis, kiti nori „Rail Baltica“ stoties Panevėžyje. Viskas priklausys nuo to, kur bus pasirinktas sklypas“, – kalbėjo mergina.
E.Kriaučiūnaitė yra klaipėdietė. Studijuodama VGTU antrame kurse mergina įkūrė savo firmą, interjero dirbtuves „Egu design“. Šiuo metu ji daug dirba interjero dizaino srityje.
