Modulinių pastatų gamyba užsiimančios bendrovės „Ryterna modul“ organizuotame konkurse šiemet dalyvavo 100 dalyvių iš skirtingų pasaulio valstybių, o komisija vertino ne tik idėjos originalumą, bet ir tvarumo, įgyvendinamumo bei modulinių namų panaudojimo aspektus.
„Šiandien dviračiai tampa vis integralesne mūsų gyvenimo dalimi: juos naudojame kaip tvarią transporto priemonę, naudojame vasaros kelionėms su šeima ar pasitelkiame sportui. Pastartuoju metu dviračių sportas apskritai įgauna vis didesnį susidomėjimą, o kai kuriose šalyse tai ne tik laisvalaikio transportas, bet ir pilnavertė gyvenimo būdo dalis (Nyderlandai, Danija).
Taip pat matome, kad dviračių turizmas apskritai populiarėja ir auga – žmonės ryžtasi ne tik keliauti dviračiais po savo šalį, bet netgi leidžiasi į užsienio keliones. Toks dviratininkų bei jų poreikių užtikrinimas ir padiktavo šių metų konkurso temą – „Cycling Toursim Complex“. Pats projektas turi būti ne tik inovatyvus, bet ir atliepti įvairius pačių dviratininkų lūkesčius“, – sako bendrovės „Ryterna modul“ vadovas Arūnas Visockas.
Konkurso projektus vertino architektai Donatas Cesiulis, Kęstutis Vaikšnoras, Tomas Skripkiūnas bei „Ryterna modul“ atstovai Andrius Orlovas ir Arūnas Visockas. Komisiją antrus metus iš eilės papildė ir kviestinis svečias – dr. Ernest Shtepani iš Tiranos Metropoliteno universiteto Albanijoje. Trys konkursą laimėję projektai apdovanoti piniginiais prizais, kurių bendra vertė siekė apie 2,5 tūkst. eurų.
„Konkurse dalyvavusių architektų užduotis – sukurti dviratininkams keliautojams skirtą kompleksą trumpam sustojimui ar net nakvynei. Komplekse turėtų būti dviračių remonto zona, kavinė arba greito maisto restoranas, apgyvendinimo patalpos (nakvynės namai bei privataus tipo kambariai) ir sanitariniai mazgai.
Pats projektas turi būti tinkamas tiek pravažiuojantiems dviratininkams, tiek nakvojantiems nakvynės namų kambariuose. Taip pat svarbus konkurso aspektas – realus visų projektų įgyvendinamumas bei praktinis detalizavimas, kaip pateiktą projektą realizuoti“, – teigia bendrovės „Ryterna modul“ atstovas Vainius Gabalis.
Pasak įmonės atstovo, konkurso nugalėtojai komisiją stebino ne tik originaliomis idėjomis, bet modulinių pastatų projektų detalumu bei išsamiu pristatymu.
Pastatas, primenantis dviračio mechanizmą
Pirma vieta šių metų konkurse skirta projektui „131313“, kurio autorė – architektė Weronika Zaborek iš Lenkijos. Projektas ne tik išsiskyrė iki smulkmenų detalizuotu įgyvendinimo procesu, bet ir originalumu – statinį įkvėpė pati dviračio konstrukcija.
„Norėjau pasiūlyti sprendimą, kuris kuo įdomiau panaudotų modulinius blokus ir būtų tvarios architektūros pavyzdys. Statinio formą įkvėpė dviračio architektūra ir žiedinis jo dalių judėjimas. Modulinių blokų išdėstymas žiediniame tinkle sukuria įvairių tipų terasas ir „kišenes“, leidžiančias naudotojams mėgautis supančia gamta.
Taip pat sukuriamos apvalios aikštės, kurios gali būti tiek visiškai privačios, tiek pusiau viešos. Pats kompleksas iškeltas 1 metru virš žemės paviršiaus ant polių pamatų, o tai suteikia privatumo jausmą naudotojams. Galiausiai, pasitelkus projektui medinius blokus, pats kompleksas palieka mažai anglies dioksido“, – išskiria pirmos vietos laimėtoja W. Zaborek.
Pasak projektus vertinusio architekto Donato Cesiulio, kuris anksčiau jau kelis kartus pelnė prizinę vietą konkurse „Architectural Challange“, pirmosios vietos laimėtoja išsiskyrė tiek idėja, tiek praktinio įgyvendinimo detalumu.
„Pirmosios vietos laimėtojos darbe pasiūlyta įdomi pastato struktūra, kurioje moduliai plane išdėstyti ratu, dviejuose, tarpusavyje susisiekiančiuose, apskritimuose. Tokiu sprendimu dviračių transportas integruojamas į komplekso architektūrą, organizuojamas lankytojų judėjimas iš didesnių viešų lauko erdvių į mažesnes privačias vidines erdves.
Pastato struktūra yra ikoniška, ji suformuota iš paprastų, atsikartojančių modulių, kurių sistemingas išdėstymas sukuria kokybiškų viešų ir privačių erdvių gausą. Taip pat šiame projekte buvo pakankamai detaliai išspręsta didžioji dalis praktinių klausimų, todėl jį galima būtų pradėti realizuoti“, – pastebi D. Cesiulis.
Akcentuojamas tvarumas ir ryšys su gamta
Projektas „Velodromai“, kuriam konkurse skirta antroji vieta, išsiskyrė savo idėja – du pastatai sukurti lyg velodromai, skirti dviračių lenktynėms, tačiau yra pritaikyti ir dviratininkų rekreacijai. Projekto bendraautoriai – Takumi Goto ir Austėja Judzenytė iš Prancūzijos. Pasak jų, projektas „Velodromai“ atsirado bandant ištirti iš lenktų modulių sudaryto žiedinio komplekso galimybės, o konkursui pateiktas sprendimas kūrėjams kilo dar projektavimo pradžioje.
Trečiąją vietą konkurse pelnė projektas „110746883“, kurį sukūrė Guanzhong Wu ir Yanze Wang iš Kinijos. Jų pasiūlyto projekto centre – skirtingų formų statiniai, kurie nereikalauja išorės resursų. Pasak autorių, autonomiškas pastato apsirūpinimas energija yra labai svarbus dviračių turizmo srityje, nes šalia dviratininkų poilsio objektų esantys energetiniai įrengimai yra riboti. Todėl dviračių turizmo kompleksas su energijai gaminti skirtu stogu iš kitų išsiskiria tvariu ir apgalvotu sprendimu.
„Antrosios vietos laimėtojų darbas buvo labai konceptualus, jame mažiau dėmesio skirta detalėms, bet labai stipriai išspręsti tokio komplekso idėjiniai dizaino iššūkiai.
Pastato struktūra pagrįsta velodromo interpretacija: ratu išdėstyti lenkti moduliai suformuoja uždarą kompleksą su privačiu vidiniu kiemu, kuriame įrengiama važinėjimosi trasa, o jos centre – rekreacinė erdvė su gausiais želdynais. Trečią vietą užėmusiame darbe pasiūlytos keturios atskiros kompozicinės struktūros, kurios formuojamos išdėstant modulius plane aplink centrines ašis. Įdomu tai, kad skirtingomis tūrių kompozicijomis identifikuojamos atskiros komplekse projektuojamos funkcijos“, – sako D. Cesiulis.
Galimybė drąsiau eksperimentuoti
Apibendrindamas konkurso idėjas, vienas komisijos narių architektas Tomas Skripkiūnas teigė, kad tokiuose konkursuose labai svarbi stipri bei išgryninta architektūrinė idėja.
„Kaip bebūtų, tai – architektūros konkursas, kuriame labai svarbus idėjos aiškumas ir koncentracija į pasirinktą temą. Todėl stipri ir išgryninta architektūrinė idėja tapo vienu svarbesnių faktorių vertinant projektus. Žvelgiant pragmatiškiau, nugalėtojų darbai pakankamai paprastus pastatų modulius sugebėjo sujungti į kompleksus, įgaunančius architektūrinį patrauklumą ir tam tikrą semantinę prasmę. Vertinant darbus aktualu pasirodė ir tai, kad šių metų darbai labiau išsiskyrė būtent savo urbanistiniais sprendimais“, – pastebi T. Skripkiūnas.
Anot bendrovės „Ryterna modul“ atstovo V. Gabalio, kasmetine tradicija tapęs konkursas yra puiki galimybė architektams išbandyti jėgas kuriant ir pristatant drąsesnių sprendimų reikalaujančius projektus.
„Architektūrinis konkursas gali tapti gera terpe, kurioje suteikiamos galimybės drąsiau eksperimentuoti ir pasiūlyti netikėtų sprendimų. Tuo labiausiai ir pasižymėjo pirmų vietų laimėtojų darbai. Nors pirmųjų trijų vietų laimėtojams skiriami piniginiai prizai, daug vertės atneša ir galimybė išsigryninti savo projektus, o vėliau – realizuoti arba įvertinti, ko pritrūko arba kam buvo skirta nepakankamai dėmesio ir bandyti vėl kitais metais“, – apibendrina V. Gabalis.
