Kauniečiai pro didinamąjį stiklą žiūri ne tik į kiekvieną naujai kylantį pastatą, bet ir kai bandoma keisti miesto veidą – griauti ar rekonstruoti senus statinius.

Architektūros istorikas pasidžiaugė vykusiais architektų sprendimais ir panarstė klaidas.

Už pasiekimus moksle ir išskirtinius nuopelnus akademinėje veikloje Kaunas nusilenkė iškiliausiems miesto mokslininkams – šįkart premija apdovanotas ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) architektūros istorikas profesorius habil. dr. Vytautas Levandauskas.

Prof. V.Levandauskas apdovanotas už nuopelnus humanitarinių ir socialinių mokslų srityse.

– Ar šis įvertinimas jums buvo didelė staigmena? – „Laikinoji sostinė“ pasiteiravo VDU profesoriaus V. Levandausko.

[[ge:lrytas:lrytas:29803542]][[ge:lrytas:lrytas:29803552]][[ge:lrytas:lrytas:29874403]][[ge:lrytas:lrytas:29680162]]

– Didelės staigmenos nebuvo, nes tai konkursas, kuriam reikia pateikti dokumentus. Jeigu dalyvauji konkurse, visada tikiesi laimėti. Noriu tik pasidžiaugti ir padėkoti Kauno savivaldybei už gražią iniciatyvą.

– Jums skirtame diplome parašyta, kad esate architektūros istorikas. Ar seniai domitės šia sritimi?

– Nors tokios specialybės nėra, man pačiam labai patinka toks apibūdinimas. Gauti tokį vardą galima tik per patirtį ir didelį įdirbį.

Gimiau ir užaugau Kaune, mane visada supo graži gamta – Ąžuolyno parkas, Žaliakalnis, A.Mickevičiaus slėnyje pražystančios pirmosios gėlės. Svajojau studijuoti botaniką ir pažinti visas tas gėles. Gyvenimas kartais koreguoja žmogaus žingsnius ir aplinkybės taip susiklostė, kad įstojau į Kauno technologijos universitetą (KTU), studijavau keramikos technologiją.

Man visą laiką rūpėjo miestas, bažnyčių bokštai, kreivos gatvelės. Būdamas studentas pradėjau lankyti ekskursijų vadovų kursus, klausiau nuostabių Stasio Abramausko paskaitų ir man visą laiką atrodė, kad per mažai žinau apie architektūrą.

Aspirantūroje pasirinkau architektūros istorijos studijas ir nuo to laiko visas mano gyvenimas ir veikla susijusi su architektūros istorija. Tai tęsiasi daugiau kaip 50 metų.

– Jūsų domėjimosi sritis susijusi tik su Kaunu?

– Negaliu pasakyti, kad dėmesys nukreiptas tik į Kauną, nors šis miestas man visą laiką labai rūpėjo. Pastarieji mano tyrimai išėjo į labai plačias erdves. Pernai išleidau knygą „Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės architektūra. Stilių raida“, kurioje taip pat minimas Kaunas.

Dar sovietiniais laikais išleidome knygą apie Rotušės aikštę, o po nepriklausomybės atkūrimo išėjo didelis veikalas „Kauno architektūra“. Teko tyrinėti įvairias Kauno teritorijas paveldosaugininkų, įmonės „Kauno planas“ užsakymu. Ištyrinėjome beveik visą kairįjį Nemuno krantą ties Kaunu.

Kaunui atidaviau duoklę, bet lyg ir jaučiuosi jam skolingas ir tikiuosi, kad pavyks padaryti dar vieną darbą – apie Kauną, kuris užfiksuotas senosiose dailininkų graviūrose, piešiniuose, kurių yra ir Lietuvos, ir užsienio muziejuose.

Į architektūrą stengiuosi žiūrėti net tik kaip į meną, bet ir kaip į mokslą. Tyrinėju ne tik fasadinę architektūros pusę, mat pastogėse, rūsiuose gali pamatyti tikrų, nepaliestų konstrukcijų.

– Esate nemažai tyrinėjęs Kauną ir nemažai apie jį žinote. Ar urbanistai, architektai prašo jūsų patarimų?

– Architektūros istorijos žinojimas architektams yra reikalingas. Man tenka konsultuoti ir bendrauti su architektais restauratoriais, kurie rengia Senamiestyje esančių objektų projektus. Šiuo atveju patirtis, ypač mūro, senųjų medžiagų ypatumų žinojimas, yra įdomus archeologams, architektams, restauratoriams.

Penkerius metus teko vadovauti trečiajai nekilnojamojo kultūros paveldo vertinimo tarybai. Galbūt ne visada architektų pageidavimai ir norai dėl miesto centro plėtros sutapdavo su mūsų nuomone, būdavo diskusijų, bet šioje srityje turime įdirbio.

– Kaip surasti balansą tarp paveldo ir verslo pozicijų?

– Suprantu, kad verslininkams rūpi pastatų aukštingumas ir pelnas. Naujamiestyje ir Senamiestyje verslui reikėtų orientuotis ne į kiekybę, o į kokybę. Jeigu verslininkui nenaudinga statyti 2 aukštų pastato, o jis norėtų 6–7 aukštų, reikėtų ieškoti vietos kur nors toliau nuo Kauno centro.

Yra ir kitas kelias – galima ieškoti galimybių paskatinti verslą, kad jam būtų naudinga imtis veiklos net 2 aukštų pastate.

Visada maloniau kalbėti apie gerus dalykus. Mane kvietė įvertinti Benediktinių vienuolyno tvoros ir vartų atodangų. Pasiūliau variantą, kuriame galima atpažinti XVII–XVIII amžių, ir tai pavyko įgyvendinti.

Kartais vaikštant po Senamiestį akis užkliūva už dalykų, kuriuos galima pavadinti klaida. Štai Rotušės aikštės 2-uoju numeriu pažymėtame name turtingo pirklio namas,

Tai buvęs turtingo pirklio namas, kuriame yra nuostabūs krištoliniai skliautai. Jie turi švytėti balta šviesa kaip krištolas, o nuo skliautų atsispindinti šviesa turi sklisti į patalpas. Tokių skliautų yra nedaug. Kad jie būtų ne bažnyčioje, o gyvenamojo namo patalpoje – išvis išskirtinis atvejis.

Man labai keistai atrodo, kad architektas nusprendė skliautus nudažyti tamsiai žalsva spalva ir apšvietimą nukreipė į grindis. Tai yra sugadintas vaizdas. Būdamas restorano šeimininku kaip tik akcentuočiau tuos skliautus ir kviesčiau lankytojus po jais prisėsti.

Daug esame diskutavę apie pastatų aukštingumą, vadinamąjį stiklainį Laisvės alėjoje, todėl noriu priminti 2005 metais priimtą Vienos memorandumą, kuriame parašyta, kad imantis renovacijos istorinis stogų vaizdas ir pradiniai statybų sklypai yra pagrindas, kuriuo turi remtis planavimas ir projektavimas.

Šlaitinio stogo, jo dangos vaizdas turi būti dominuojantis ir bet kokių antstatų ar stiklainių negali būti.

Nedera su aplinka ir pastatas I.Kanto ir Kęstučio gatvių kampe. Jeigu jį iškeltume į kitą vietą, jis būtų visai įdomus, tačiau Naujamiesčio ir Senamiesčio aplinkoje statinys yra netinkamas.

– Ar galima sakyti, kad prastų projektų Kaune mažėja?

– Tikrai taip, dauguma blogų pavyzdžių yra seni. Miestas keičiasi, gražėja, o aš dar prisimenu laikus, kai Ąžuolyno parke ganėsi karvės. Keičiasi gatvių infrastruktūra, o architektai įkomponuoja vykusių sprendimų į miesto aplinką.

Mus įpareigos tai, kad Kauno modernizmas yra įrašytas į UNESCO pasaulio kultūros paveldo sąrašą. Einant tuo keliu, kuriuo einame, ir skiriant pakankamai dėmesio paveldui problemų tikrai sumažės arba jos visai išnyks.

Architektūros žinovui Kaune užkliuvo buvęs turtingo pirklio namas – pasakė, ką iš esmės keistų