„Jis mūsų gražiojoje gatvelėje mums lyg tas šaukštas deguto statinėje“, – sakė netoliese esančios dailės galerijos savininkas dailininkas Liutauras Šutas.
Jam pritarė ir kiti netoliese esančių kavinių ir įvairių parduotuvių savininkai.
Užsidarė pokario metais
Vyresniosios kartos kauniečiai iki šiol jį vadina Žibaline. Šiame XIX a. pabaigoje – XX a. pradžioje pastatytame pastate ilgus tarpukario metus buvo pardavinėjamas žibalas. Greta veikė ir garsusis senamiesčio žuvų turgus.
Žibalu čia dar buvo prekiaujama ir pokario metais, maždaug iki 1950 metų. Vėliau jis buvo uždarytas ir ilgus metus jokios veiklos nevykdė.
Atkūrus Lietuvoje nepriklausomybę, šis statinys atiteko Turto banko žinion, keletą metų jame dar veikė mini dailės galerija, tačiau vėliau ji buvo uždaryta.
Daugiau nei prieš dešimt metų, Žibalinė, miestui tapusi tam tikru galvos skausmu, buvo privatizuota. Ją gana nebrangiai įsigijo pakaunėje gyvenantis keramikas.
Akis bado netvarka
Ką jis čia planavo veikti tiksliai nežinoma. Kažkada Žibalinėje buvusios durys dabar išimtos ir įrengtos grotos. Pro jas matosi statinio viduryje, grindyse, įmontuota statinė kur ir buvo laikomas žibalas. Akis bado primėtytos nuorūkos, sklindantis šlapimo tvaikas.
Netoli buvusios Žibalinės sutikta Kumelių gatvėje gyvenanti garbaus amžiaus kaunietė Aldona sakė gerai prisimenanti vaikystę, kai tėvai čia dar pirkdavo šį degų skystį.
„Dabar žibalo jau nereikia, tad niekam nereikia ir šios žibalinės“, – apgailestavo senjorė.
Rastų kam pritaikyti
Kitoje gatvės pusėje esančios galerijos „Balta“ savininkė, garsioji miesto kalėdinių eglių statytoja Jolanta Šmidtienė, kalėdiniu laikotarpiu greta esantį skverelį visada papuošia įvairiomis dekoracijomis, taip pat ir šį statinį.
Pro durų grotas matyti jos dėka kažkada kalėdiniu laikotarpiu viduje „apsigyvenęs“ angelas.
„Gaila, kad tas savininkas jį taip apleidęs, tikrai rasčiau kaip tinkamai pritaikyti“, – sakė J. Šmidtienė.
Savininkas nesileidžia į kalbas
Šiuo istorinę vertę turinčiu pastatėliu domėjosi ir turizmo agentūros „Mūsų odisėja“ direktorė Regina Navickienė.
Gidai, rengdami ekskursijas po senamiestį, visada sustoja ir prie šio objekto bei papasakoja jo istoriją. Prieš keletą metų ji buvo susisiekusi su Žibalinės savininku bei bandė tartis dėl pardavimo.
Tačiau jis nelabai norėjo bendrauti, nesileido į jokias kalbas. „Kiek supratau, jis nelabai žino, o gal ir nenori kažką daryti“, – sakė R. Navickienė.
Jos nuomone, nors buvusi Žibalinė ir nėra įtrauka į kultūros paveldo objektų sąrašą, vertėtų įrengti informacinę lentelę apie buvusią paskirtį.
Priversti susitvarkyti sudėtinga
Kauno miesto Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas gerai žino šį senamiesčio skaudulį.
„Jei tas savininkas norėtų, miestas prisidėtų prie jo fasado sutvarkymo, tačiau kol kas iš jo pusės jokio judesio nėra“, – apgailestavo S. Rimas.
Vienas iš būdų, kaip priversti savininką deramai rūpintis savo nuosavybe, tai padidinti nekilnojamo turto mokestį.
„Tačiau praeiviams pavojaus jis nekelia, tad ir pritaikyti šį mokestį kol kas nelabai ir galime“, – sakė S. Rimas.
