Ne vienas Kaune klestėjęs dvaras seniai sulygintas su žeme. Mažai kas žino, kad ir iš Panemunėje buvusios dvarvietės liko tik vienas pastatas. Ši teritorija slepia ne vieną paslaptį, bet ar jos bus atskleistos?

Panemunėje, Perlojos gatvėje, stovi XIX a. pabaigoje–XX a. pradžioje įkurtas Kauno tvirtovės kareivinių kompleksas.

Jis iškilo ten, kur nuo XVI a. buvo įkurtas Aukštosios Panemunės dvaras.

Dabar dvaro didybę mena tik vienas išlikęs – pagrindinis namas. Ilgus metus jis buvo apleistas.

[[ge:lrytas:lrytas:32920270]][[ge:lrytas:lrytas:32913993]][[ge:lrytas:lrytas:33153503]][[ge:lrytas:lrytas:33802807]]

Tik neseniai jo savininkas inžinierius Kęstutis Linkus statinio dalį uždengė laikinu skardiniu stogu.

Jam apmaudu, kad visos dvaro teritorijos niekas netyrinėjo ir buvusios dvarvietės likučiai toliau naikinami.

Šis objektas įdomus, bet gerokai pamirštas, apie jį mažai žino net vietiniai gyventojai.

Norėtų patekti į pastatą

Sukiojantis po Panemunėje esančią Perlojos gatvę įdomu pamatyti čia išlikusias raudonų plytų kareivines bei medinį angarą, kuriame buvo lakuojami oro balionai. Dabar angare remontuojami automobiliai.

Tai – Kauno tvirtovės pionierių kuopos ir oreivystės skyriaus kareivinių pastatų kompleksas.

Vienas jo pastatas, stovintis už tvoros su užrakintais vartais, skiriasi nuo kitų, jis pažymėtas Perlojos gatvės 27-uoju numeriu.

Matyti, kad statinys apleistas, buvo degęs.

Nuo lietaus jį iš dalies saugo neseniai uždengtas stogas.

Panemunės gyventoja, knygos „Aukštosios Panemunės istorija“ autorė Daiva Nevardauskienė pasakojo, kad kartais rengia ekskursijas po šį gyvenamąjį rajoną.

[[ge:lrytas:lrytas:36893936]]

„Priėję prie šio pastato į jį galime pažvelgti tik pro tvorą.

Nelabai kas matyti, tad telieka papasakoti, kad čia XVI a. buvo dvaras, šis pastatas – pagrindinis dvaro namas.

Nuo šio dvaro prasidėjo visa Panemunės istorija. Pastatas yra privati nuosavybė, tad patekti į teritoriją ir jo apžiūrėti negalime“, – apgailestavo gidė.

Pasakė, kodėl namą pirko

Pagrindinį dvaro namą 2001 metais įsigijo kaunietis inžinierius statybininkas K.Linkus.

Jis visą gyvenimą dirbo darbus, susijusius su kultūros paveldo objektų atkūrimu.

Vyras ilgokai svarstė, ar susitikti su žurnalistais ir papasakoti apie savo turtą bei kodėl pastatą įsigijo, ką jame planavo daryti. Susitikimas pagaliau įvyko.

„Visą gyvenimą dirbau su kultūros paveldo objektais. Man skaudu, kad ne vienas Kaune buvęs dvaras sunaikintas.

Neliko Marvos dvaro, Aleksote buvusio Žagarų dvaro vietoje dabar stovi nauji namai. Gal tik Linkuvos dvaro situacija geresnė. Todėl nusprendžiau, kad reikia išsaugoti bent šį Aukštosios Panemunės dvaro pastatą.

Jame planavau gyventi. Jei to nepavyks padaryti, gal palikimą perims ir juo rūpinsis palikuoniai“, – sakė K.Linkus.

[[ge:lrytas:lrytas:36931558]]

Būklė buvo labai bloga

K.Linkus pasakojo, kad senuose inventoriuose išlikę duomenų, jog 1559 metais dabartinėje Perlojos gatvėje stovėjo mediniai Aukštosios Panemunės dvaro pastatai. XVIII a. dvarą įsigijo garsus to meto valstybės tarnautojas Simonas Sirutis.

Jis taip pat naudojosi mediniu namu, bet prie jo pastatė ir mūrinį namą.

XIX a. pabaigoje dvarą nusavino carinė Rusijos valdžia ir mūrinį namą pritaikė Kauno tvirtovės pionierių kuopos ir oreivystės skyriaus vadui.

„Medinis namas stovėjo iki Pirmojo pasaulinio karo, vėliau buvo nugriautas, bet jo pamatai išlikę iki šiol“, – pasakojo K.Linkus.

Kaunietis sakė, kad kai dvaro pastatus ir pagrindinį namą XIX amžiaus pabaigoje perėmė kariškiai, jis buvo rekonstruotas, visos angos, karnizai permūryti naujomis plytomis, pirminės architektūros neliko, dabar matomas tik buvusio pastato planas.

Sovietmečiu dvarvietėje ir pagrindiniame name toliau šeimininkavo kariuomenė.

Buvusiame dvarininko name buvo išgriautos pagrindinės pertvaros, krosnys, sumūryta daug laikinų plonų pertvarų, taip įrengiant daug nedidelių kabinetų.

Benamį teko išprašyti

Sovietų kariai buvusio dvaro teritorijoje šeimininkavo iki 1993 metų. Vėliau pastatas atiteko Kauno savivaldybei.

„Ji pastatu nesirūpino, ilgainiui jis tapo labai apleistas, du kartus degė, dalis stogo buvo visai supleškėję. Vaiduoklis atiteko Turto bankui. Objektas buvo pardavinėjamas aukcione ir jį įsigijau“, – pasakojo K.Linkus.

Kaunietis prisiminė, kad turtas atrodė baisiai.

[[ge:lrytas:lrytas:36931557]]

Buvo išplėšti ir pavogti visi langai, durys, išluptos medinės grindys, išpjautos sijos, nuo fasado nuplėšta dalis dailylenčių. Buvo pradėtos ardyti ir raudonos plytos.

„Norėdamas į pastatą įeiti išvežiau 6 sunkvežimius įvairių šiukšlių“, – pasakojo K.Likus.

Apleistame pastate tada gyveno benamis.

Jis prašė, kad K.Linkus jam čia leistų peržiemoti, žadėjo, kad pastatą prižiūrės.

„Tačiau jis nieko neprižiūrėjo, visas atliekas metė tiesiog po kojomis, buvo dar didesnė netvarka, todėl pavasarį žmogų teko išprašyti. Pastatą aptvėriau tvora, kad niekas nebelįstų“, – pasakojo K.Linkus.

Žemės sklypas nesuformuotas

Pirmiausia statinį reikėjo apsaugoti nuo irimo. K.Linkus susandarino jo angas.

Likusio stogo dalis buvo palaikė. Jis buvo suklijuotas iš šiferio, ruberoido, skardos lakštų.

Juos kaunietis pakeitė ruberoido danga. Ši ilgainiui susidėvėjo, todėl prieš kurį laiką pakeitė skardiniu laikinu stogu.

„S.Siručio laikais pastato stogas buvo dengtas čerpėmis. Tai reikėtų atkurti“, – sakė kaunietis.

Dvaro namo savininkas sakė, kad prie pastato tebestovi senas nuo sovietmečio likęs tualetas. Ten įrengta kanalizacija, bet pastate reikėtų įrengti naują vandentiekį, tad senasis tualetas yra laikinas ir bus griaunamas.

Pastate yra ir laikina statybos darbams reikiama elektra.

K.Linkus pasakojo, kad didžiausia problema – iki šiol nesuformuotas žemės sklypas.

Įsigijęs dvaro namą tai bandęs daryti, bet reikalai judėjo lėtai ir jis nuleido rankas.

„Be to, labai daug dirbau. Tik neseniai išėjau į pensiją, tad dabar vasaromis turėsiu daugiau laiko darbuotis pastate, pabandysiu vėl tvarkyti žemės sklypo dokumentus“, – sakė K.Linkus.

Po žeme – įvairus palikimas

Kaunietis, matydamas, kokie pokyčiai vyksta buvusioje dvaro teritorijoje, nėra laimingas.

Netoli, Kampiškių gatvės 25-ajame sklype, planuojama statyti daugiabutį.

Kad prie jo būtų galima privažiuoti, nuo šio sklypo iki Perlojos gatvės tiesiama plati gatvė.

Ji drieksis greta buvusio dvaro namo.

„Ten, kur buvo kasama žemė gatvei, yra likę senojo medinio dvaro namo pamatai.

Darbininkai išrausė ir į žemės paviršių išvertė senų plytų, akmenų, pats radau koklių šukių, pasagą.

Gal kai kurie radiniai mena ir XVI amžių.

Paveldosaugininkams sakiau, kad teritorija netyrinėta, kad tai reikėtų padaryti, bet tai niekam nerūpi“, – pasakojo K.Linkus.

Kaunietis apgailestavo, kad valdininkai tik sugeba skirti baudas už privačios nuosavybės nepriežiūrą, bet išsaugoti palikimo nei padeda, nei nori.

Po žeme, pasak K.Linkaus, plyti ne tik galimas archeologinis palikimas, bet ir pavojingos medžiagos.

Pasak kauniečio, buvusių kareivinių komplekso teritorijoje arčiau Vaidoto gatvės Kauno tvirtovės laikotarpiu veikė dujų fabrikas.

Dujų reikėdavo oro balionams, kuriais naudojosi kariuomenė. Vėliau fabrikas buvo nugriautas, liko tuščias sklypas.

Jau Lietuvos nepriklausomybės metais viena bendrovė šiame sklype planavo statyti gyvenamąjį namą.

„Buvo iškasta didelė duobė. Viename jos kampe pamačiau, kad žemė užteršta geltona siera, nes kai gamindavo dujas oro balionams, ant metalo drožlių pildavo sieros rūgštį, taip išsiskirdavo helis, o panaudotą sieros rūgštį pildavo ant žemės.

Ji taip ir liko. Vėliau bendrovė bankrutavo, duobė buvo užpilta“, – pasakojo K.Linkus.

Vertingųjų savybių nenustatyta

Kauno savivaldybės Kultūros paveldo skyriaus vedėjas Saulius Rimas sakė, kad Kauno tvirtovės pionierių kuopos ir oreivystės skyriaus kareivinių pastatų komplekso Perlojos gatvėje būklė patenkinama, neišlikusi dalis pastatų, sovietmečiu teritorijoje pristatyta nevertingų pastatų ir statinių.

„Šiam kompleksui nėra nustatytas archeologinis vertingųjų savybių pobūdis“, – sakė S.Rimas.

Kauno savivaldybės Miesto tvarkymo skyriaus vedėjas Aloyzas Pakalniškis paaiškino, kad su viena bendrove yra pasirašyta infrastruktūros plėtros sutartis, įmonė įsipareigojo įrengti pravažiavimo kelią pagal parengtą techninį projektą iki Kampiškių gatvės 25-ojo sklypo.

„Rengiant techninį projektą buvo gautos Kultūros paveldo departamento sąlygos ir projektas pagal šias sąlygas suderintas. Archeologinių tyrinėjimų nebuvo numatyta atlikti“, – sakė A.Pakalniškis.

Šančių seniūnė Ingrida Kuktienė, kuri rūpinasi ir Panemunės seniūnija, sakė, kad 2024 metais į neprižiūrimų ir apleistų pastatų sąrašą buvo įtraukti 195 objektai.

Perlojos gatvės 27-asis pastatas į apleisto ar neprižiūrimo nekilnojamojo turto sąrašą įrašomas jau apie dešimt metų.

Pernai į šį sąrašą jis taip pat buvo įrašytas.

Turto savininkai už jo nepriežiūrą turi mokėti padidintą nekilnojamojo turto mokestį. 2024 metais nekilnojamojo turto mokestis buvo padidintas iki 3 procentų.

Kultūros paveldo departamento Kauno teritorinio padalinio vyriausiasis specialistas Liutauras Tarbūnas pasidžiaugė, kad Aukštosios Panemunės dvaro pastatas pagaliau uždengtas.

„Tai – laikinas stogas, tačiau pastatas dabar jau kur kas geriau apsaugotas nuo klimato poveikio“, – sakė L.Tarbūnas.

Keista, kad niekam neįdomu

Tomas Genevičius

Menotyrininkas

„Panemunėje gyvenu nuo gimimo ir apie dvarą girdėjau iš tėvų dar vaikystėje, bet tik suaugęs pradėjau juo labiau domėtis. Seniai renku medžiagą Aukštosios Panemunės istorijos tema, ypač domina tai, kas susiję su Panemunės dvaro teritorija dabartinėje Perlojos gatvėje.

Laikui einant labiau už šios vietos istorinius faktus man ėmė rūpėti jos atminties ir užmaršties problematika.

Klausimą, kas čia buvo ar galėjo būti, vis labiau nusveria, kodėl niekas apie tai nieko nežino ir nesidomi?

Pirmą kartą rašytiniuose šaltiniuose Aukštosios Panemunės dvaras paminėtas XVI a. XVIII a. jis priklausė Kauno teismo seniūnui S.Siručiui. Jis buvo Vitebsko kaštelionas, Lietuvos tribunolo maršalka, Lietuvos didysis ginklininkas.

Atradau niekur plačiai neminimą faktą, kad S.Sirutis buvo poeto Česlovo Milošo proprosenelis, Č.Milošas apie jį užsimena savo esė knygoje „Tėvynės ieškojimas“.

Vėliau dvaras atiteko S.Siručio sesers sūnui Juozapui Prozorui.

1787 metais dvarą valdė paskutinis LDK kariuomenės stovyklos viršininkas Karolis Prozoras. 1794 metais K.Prozoras dvarą kartu su visa Panemune užstatė Peteriui Leberechtui Frentzeliui ir gautais pinigais parėmė Tado Kosciuškos sukilimą.

Taigi šio dvaro istorinė ir politinė reikšmė LDK istorijoje visai nemaža ir jau vien dėl to galėtų būti labiau saugoma bei gerbiama.

Po Trečiojo Abiejų Tautų Respublikos padalijimo – iki 1807 metų Aukštoji Panemunė priklausė Prūsijos karalystei, po to – Napoleono trumpam įsteigtai Varšuvos kunigaikštystei. Kažkur pro Panemunę, manoma, praėjo ir Napoleonas su savo armija.

XIX a. dvarą su visa teritorija nusavino carinė Rusija ir pavertė Kauno tvirtovės dalimi. Nepriklausomybės metu čia kūrėsi Lietuvos kariuomenė. Sovietinės okupacijos laikotarpiu – vėl rusų kareiviai.

Sovietmečiu dalies dvaro valdose virš Sėmenos upelio buvo suformuotas betoninių garažų masyvas. Dalis dvaro pastatų buvo nugriauti, tik vienas, priklausantis privačiam asmeniui, išlikęs.

2019 metais Perlojos gatvėje tiesiant vandentiekį rastos XVIII–XIX a. kapavietės, apie kurias archeologai ir istorikai iki tol nežinojo. Mano duomenimis, šioje vietoje stovėjo bažnyčia.

Bažnyčios teritorijoje buvo kapinės, kurios yra įrašytos į Kultūros paveldo registrą kaip Kauno Panemunės evangelikų liuteronų senosios kapinės. Manoma, kad šių kapinių įkūrimo iniciatorius buvo liuteronas tuometis Panemunės dvaro savininkas P.L.Frentzelis. Nuo sovietmečio laikų tos kapinės užlietos betonu ir panašu, kad niekada nebuvo tyrinėtos, kaip ir visa Panemunės dvaro teritorija.“

Pastatus išpirko savivaldybė

Kauno savivaldybė dar 2023 metais nusprendė susigrąžinti Šilainiuose esančio Linkuvos dvaro teritoriją.

Praėjusių metų pabaigoje savivaldybė iš bendrovės „Fudo“ už 307,5 tūkst. eurų išpirko devynis dvarvietėje esančius pastatus. Penki iš jų bus griaunami.

Dar liko 12-ai dvaro parko teritorijoje įsikūrusių gyventojų priklausantis garažas. Jie turtą savivaldybei taip pat ruošiasi perleisti.

Šiemet suplanuota nupirkti parko teritorijos tvarkymo techninio projekto parengimo paslaugas. Jei viskas klostysis pagal planą, gavus statybą leidžiantį dokumentą parko tvarkymo darbų pirkimas galėtų įvykti jau kitąmet.

Linkuvos dvaras minimas XVI a. pradžioje, tarpukariu buvo gerokai pertvarkytas.

Kaune klestėjusio dvaro šeimininkas žino: po jo žeme – palikimas ir pavojai