Naujasis keturių aukštų namas suprojektuotas taip, kad papildytų „Foster Associates“ sukurtą lengvą vieno aukšto konstrukciją iš plieninių santvarų, betoninių blokų ir didelių tarpatramių aliuminio rėmo stiklinių konstrukcijų.
Normano Fosterio vadovaujamo projekto pramoninis pobūdis buvo išsaugotas, o 1960-ųjų pabaigos priestatas sugrąžintas į pradinę padėtį ir dabar informuoja apie gaivališką „Gianni Botsford Architects“ projekto kokybę, kuri akivaizdi, pavyzdžiui, pasirenkant ribotą, bet labai veiksmingą nesenstančių medžiagų paletę.
Dabar šiame šeimos name pirmame aukšte įrengta virtuvė, valgomasis ir svetainė, o viršutiniuose dviejuose aukštuose – trys miegamieji ir terasa ant stogo. Taip pat rūsyje įrengta studija, kurioje šviestuvai įrengti 3 m aukštyje.
Pirmame aukšte galima patekti į „Foster Associates“ sukurtą atviro plano kambarį, kuris iš pradžių buvo skirtas pramogoms ir ankstesnio savininko fortepijonui laikyti. Interjerą puošia architektų suprojektuoti aukštos kokybės aliuminio elementai: laiptai, virtuvės baldai, spintos, vonios kambario įranga, ekranai ir durys. Visi jie buvo pagaminti Rytų Londone.
Naujojo namo stogo profilis primena originalaus kotedžo stogo profilį, o aiškiai kampuoti aukštai suteikia architektūrai stiprią geometrinę kokybę tiek išorėje, tiek viduje. Tai dar labiau pabrėžia 2 m skersmens apskritas stoglangis virš spiralinių aliuminio laiptų, jungiančių tris pagrindinius aukštus.
Stoglangis gali būti visiškai atidarytas natūraliam vėdinimui, taip sukuriant stiprų ryšį su lauko erdve. Naujojo pastato fasadai aptraukti švelnaus vario rudo tono perforuoto aliuminio tinkleliu, kuris išsaugo originalaus namo atmintį. Jie taip pat užtikrina privatumą ir apsaugo nuo saulės spindulių.
Gianni's Botsford'as sako: „Mūsų atsakas į šį jautrų ir nepastebimą vietos kontekstą yra atlikta kruopti ekspertizė, siekiant nustatyti būdus, kaip užtikrinti privatumą namo gyventojams ir kaimynams, gražius vaizdus į pasiskolintą galinių sodų kraštovaizdį, prieigą prie saulės ir dienos šviesos, akustinį atskyrimą ir saugumą.“
Architektų sukurtais fiziniais modeliais buvo tiriama vieta ir naujojo namo ryšys su „Foster Associates“ priestatu, daugiausia dėmesio skiriant stipriam abiejų objektų tarpusavio ryšio jausmui. Tai leido sukurti požiūrį, pagal kurį naujų ir senų projekto elementų formos ir tūriai buvo panašaus architektūrinio lygio, tačiau aiškiai atskirti projekte.
Tai taip pat paskatino formalų atsaką, optimizuojantį šio namo santykį su aplinkiniu kraštovaizdžiu, ypač su aukštais brandžiais medžiais, supančiais 56 kv. m stogo terasą. Kraštovaizdžio formavimui panaudotos nugriautos originalaus namo plytos, žaidžiant su įkūnytos atminties idėja ir kartu panaudojant esamas medžiagas.
Apskritai projektas buvo suprojektuotas taip, kad jo poveikis aplinkai būtų kuo mažesnis, o pasyvusis dizainas buvo įtrauktas nuo pat pradžių. Namas yra prisiglaudęs po esamais medžiais, kurie natūraliai apsaugo nuo saulės spindulių, o langų dydis ir orientacija buvo optimizuoti taip, kad būtų maksimaliai išnaudota dienos šviesa ir natūralus vėdinimas.
Sraigtiniai laiptai yra vertikali natūralios ventiliacijos šachta visam namui, kuri kartu su viršuje esančiu atidaromu stoglangiu leis išleisti šiltą orą tarsi per kaminą.
Visame pastate buvo naudojamos didelės šiluminės masės medžiagos, ypač atviras betonas. Tai kartu su natūralaus vėdinimo strategija užtikrins, kad namas išliktų vėsus be aktyvaus vėsinimo.
Ir atvirkščiai, dėl geresnės šilumos izoliacijos ir sandarumo iki minimumo sumažinamas patalpų šildymo poreikis, kuris užtikrinamas naudojant akustiškai prislopintą oro šilumos siurblį ir grindinį šildymą.
Be to, kad namas šildomas oro šilumos siurbliu, priekinėje šviesduobėje įrengtas elektromobilių įkroviklis. Virtuvėje neįrengti jokie dujiniai prietaisai, todėl namas yra visiškai elektrinis ir nereikia tiekti dujų. Vandens sunaudojama minimaliai, nes naudojama mažo srauto įranga ir pilkojo vandens recirkuliacijos sistema, kuri valo dušo ir vonios vandenį, kad jį būtų galima pakartotinai naudoti namo tualete. Lietaus vandens perdirbimas ir žalieji stogai dar labiau sumažina vandens suvartojimą ir nuotėkį.
Architektas Gianni's Botsford'as sako, kad dėl sudėtingos formos buvo nuspręsta naująjį namą, besiribojantį su išsaugotu priestatu, statyti iš betono, o betoną palikti vizualiai matomą visame name, kad būtų mažiau naudojama apdailos medžiagų, sumažėtų šviesos srautas ir būtų išnaudota šiluminė masė. Anot jo, naujojo namo konstrukcija optimizuota taip, kad būtų galima įrengti kuo plonesnes sienas ir grindis.