Trijose šių metų programos žaliose erdvėse atsiskleidžia skirtingos miesto kraštovaizdžio architektūros kryptys:
Bernardinų sodas – atgimęs istorinės ir šiuolaikinės miesto dvasios dialoge. Sodo rekonstrukciją 2013 m. įgyvendino architektės Giedrė Miknevičienė, Jurga Silvija Večerskytė-Šimeliūnė, Modesta Dauderytė, Birutė Pečiūraitė, Aurelija Lozuraitienė ir Kęstutis Labanauskas.
Japoniškas sodas „Sei Shin En“ T. Kosciuškos gatvėje – rytietiškos estetikos ir sezoniškumo dermės pavyzdys. Idėjos autorė – dailininkė Dalia Dokšaitė, projekto architektė – Laura Popkytė-Fukumoto, konsultavęs meistras – Yasuo Kitayama iš Kioto.
„Business Garden Vilnius“ – biurų kompleksas su integruotais natūralistinio stiliaus želdynais, kuriuos kūrė „DO Architects“ (vadovė Andrė Baldišiūtė) ir kraštovaizdžio dizainerė Rasa Laurinavičienė.
„Šiandien miestas nebėra kuriamas vien tik iš pastatų – vis svarbesnį vaidmenį jame atlieka žaliosios erdvės. Kalbėdami apie viešąsias erdves, kalbame apie bendruomenę, sveikatą, klimatui atsparų miestą“, – sako Emilija Deksnytė, viena „Open House Vilnius“ programos vadovių.
Šis dėmesys kraštovaizdžio architektūrai ir žaliosioms zonoms neatsitiktinai sutampa su kita reikšminga iniciatyva. Naujienų portalas Lrytas prieš savaitę k paskelbė apie visos šalies mastu vykdomą projektą „Žalioji erdvė 2025“ – atvirą konkursą, kuriame kviečiami dalyvauti visi Lietuvos miestai ir miesteliai, kraštovaizdžio kūrėjai.
Projekto organizatoriai kviečia dalintis viešosiomis žaliomis erdvėmis – parkais, skverais, aikštėmis ar kitomis bendruomeninėmis vietomis, kurios ne tik gražios, bet ir aktyviai naudojamos. Dalyvauti paprasta – tereikia atsiųsti savo siūlomos erdvės nuotrauką ir trumpą aprašymą. Geriausios erdvės bus pristatytos naujienų portale Lrytas, o jų kūrėjai – įvertinti ir apdovanoti.
Šių dviejų iniciatyvų – „Open House Vilnius“ ir „Žalioji erdvė 2025“ – sutapimas parodo besikeičiantį požiūrį į architektūrą. Žaliosios erdvės jau nebėra tik dekoras šalia pastatų – jos pačios tampa architektūra, erdve bendrystei, kultūriniu dokumentu, kurį kuriame šiandien tam, kad skaitytų rytojus.