Kauniečiai didžiuojasi laikinosios sostinės laikotarpiu ir įvairiais būdais visur ir visada tai pabrėžia. Ypatingai įvertinta ir to meto architektūra. Tačiau pastatai, kuriuose veikė legendiniai restoranai, – pamiršti.

2023 metų rudenį Kauno tarpukario architektūra buvo įtraukta į UNESCO Pasaulio paveldo sąrašą. Šiais metais savivaldybė šį įvykį nusprendė įamžinti ir pakvietė menininkus sukurti išskirtinei progai skirtą informacinį-meninį ženklą.

Konkursui pateiktos trys idėjos – skirtingose miesto vietose siūloma pastatyti skulptūras „Portalas 1919–1939“, „Rakto skylutė“ arba „Tulpė“.

Neatskiriama miesto istorijos ir kultūros dalis yra ir legendiniai Kauno restoranai.

[[ge:lrytas:lrytas:35987551]][[ge:lrytas:lrytas:36250310]][[ge:lrytas:lrytas:36996142]][[ge:lrytas:lrytas:37515634]]

Garsiausi ir madingiausi tarpukariu buvo „Konrado“ kavinė, „Metropolis“, „Versalis“, kauniečiai mėgdavo traukti ir į Aleksandro Perkausko cukrainę.

Šios užeigos, nors ir pakeistais pavadinimais, iki šiol kelia sentimentus vyresniems kauniečiams, nes ir sovietmečiu jos buvo ne šiaip pasilinksminimo, o miestietiškos kultūros dalimi.

Tačiau ženklų, įprasminančių jų istoriją, nėra. O ar jų reikia?

Surinko istorinius faktus

„Ąžuolyno“ bibliotekos Dokumentinio paveldo tyrimų ir sklaidos centro vyresnysis bibliotekininkas Alvydas Surblys – aistringas Kauno istorijos tyrinėtojas.

Jis yra surinkęs daugybę medžiagos, susijusios su Kauno tarpukario restoranais, kavinėmis, ir duomenų, kaip šios užeigos keitėsi, kas vėliau kūrėsi tuose pastatuose.

A.Surblys pasakojo, kad restoranai buvo reikšminga laikinosios sostinės kultūrinio ir pramoginio gyvenimo dalis. Restoranų verslas Kaune 1918–1940 metų laikotarpiu išgyveno pakilimus ir nuosmukius: vieni restoranai užsidarė, kiti kūrėsi.

Dažna savininkų kaita, bankrotai ir varžytynės liudijo restoranų rinkos nestabilumą.

„Tačiau buvo ir stabiliai veikusių, gerą vardą turėjusių restoranų. Šie restoranai tapo miesto kultūrinės erdvės dalimi, kur vykdavo įvairūs renginiai, pobūviai, labdaros vakarai, koncertai, tai buvo miesto inteligentijos ar bohemos traukos vieta“, – pažymėjo Kauno istorijos tyrinėtojas.

A.Surblys mano, kad pačių populiariausių restoranų istoriją būtų įdomu įamžinti kokiais nors ženklais.

Plytelių prie pastato nebėra

Viena populiariausių užeigų tarpukariu buvo brolių Leonido ir Makso Konradų kavinė-cukrainė.

„Konrado“ kavinė sovietmečiu buvo paversta kavine „Tulpė“ ir dar ilgus metus kauniečiai joje noriai lankėsi – tai buvo miesto bohemos atstovų pasilinksminimo vieta.

2003 metais „Tulpė“ bankrutavo, jos raudoną tulpę vaizdavusi iškaba buvo nukabinta, patalpos atnaujintos, pritaikytos moderniai drabužių parduotuvei.

Tąkart kavinės atminimas buvo įamžintas prie pastato grindinyje įtaisant granito plokštes su užrašu „Tulpė“. Šios idėjos autoriai buvo architektas Rimas Adomaitis ir skulptorius Kęstutis Lanauskas.

2018 metais alėją atnaujinant plokštės buvo pakeistos, o praėjusių metų žiemą – išmontuotos.

Dabar nebėra jokio ženklo, kad čia buvo legendinė kavinė.

[[ge:lrytas:lrytas:37862337]]

Reikėtų kitokio akcento

Dabartinis buvusios „Tulpės“ patalpų savininkas Vytautas Švirinas priminė, kad 2003 metais ši įmonė bankrutavo, nes esą nebebuvo populiari.

„Tuo metu Kauno bohemos atstovai laiką leisdavo jau Senamiestyje, o „Tulpėje“ lankydavosi ne pačios geriausios reputacijos asmenys, norėdavę pigiai įkaušti“, – pasakojo verslininkas.

Pasak V.Švirino, kavinės patalpose nieko autentiško nebebuvo likę.

Atnaujinus pastato vidų ir fasadą projekto autoriai architektai pasiūlė grindinyje įrengti „Tulpę“ įamžinančias plyteles. Tačiau atnaujinant alėją jos buvo pakeistos naujomis, slidžiomis. Žmonės žiemą ant jų paslydę griūdavo, tekdavo net greitąją pagalbą kviesti“, – pasakojo V.Švirinas.

Verslininkas kreipėsi į miesto savivaldybę ir slidžios plytelės buvo išimtos.

„Anksčiau ir aš maniau, kad „Tulpę“ vienaip ar kitaip reikėtų įamžinti. Jaunystėje pats joje mėgau lankytis, valgiau puikius kepsnius, ten grojo gera muzika. Bet laikas eina, iš naujo įvertiname praeitį ir istoriją“, – kalbėjo verslininkas.

V.Švirinas sakė dabar suprantantis, jog „Tulpė“ atsirado dėl to, kad buvo norima iš žmonių atminties ištrinti „Konrado“ kavinės vardą ir su tarpukariu sietą laisvą Lietuvą.

[[ge:lrytas:lrytas:37862336]]

„Manau, kad jei šią vietą reikia kaip nors įamžinti, verčiau būtų prisiminti „Konrado“ kavinę.

Koks atminties ženklas galėtų būti, turėtų spręsti šios srities profesionalai – paveldo specialistai ir architektai“, – įsitikinęs V.Švirinas.

Ateina grupės smalsuolių

Verslininkas pasakojo, kad drabužių parduotuvės personalas žino pastato istoriją, jei priimami nauji darbuotojai, jie su ja supažindinami.

Drabužių parduotuvėje dirbanti Greta sakė, kad žmonės dar gana dažnai domisi pastatu ir jo istorija.

„Ateina net smalsuolių grupės. Žmonės sako, kad prisimena „Tulpės“ laikus ir nori pamatyti, kaip dabar buvusi kavinė atrodo ne tik iš lauko, bet ir viduje.

Mes lankytojus mielai priimame“, – šypsojosi Greta.

Laisvės alėjoje sutikta kaunietė Asta Povilionienė puikiai žino buvusios kavinės istoriją.

„Žinau, kad tarpukariu tai buvo populiari „Konrado“ kavinė, o „Tulpėje“, kai buvau maža, lankydavausi drauge su mama. Ji gerdavo kavą, man nupirkdavo pyragaičių.

Ir dabar smagu būtų čia pasimėgauti puodeliu kavos“, – sakė kaunietė.

A.Povilionienė įsitikinusi: jei kavos jau ir negalima gauti, šios kavinės istoriją būtinai reikėtų kaip nors įprasminti, įamžinti.

Iškaba buvo nevertinga

Dar vienas legendinis Kauno restoranas – „Metropolis“.

A.Surblys priminė, kad tarpukariu restoranas buvo nuolatinė susitikimų ir švenčių, Naujųjų metų sutikimo vieta.

[[ge:lrytas:lrytas:37862332]]

Lankytojus linksmino orkestras, čia buvo galima sutikti Vytauto Didžiojo universiteto profesorių, karininkų, politikų, menininkų, aktorių.

Populiarus restoranas buvo ir sovietmečiu.

Jo paskirtis nepasikeitė ir dabar, tik čia jau veikia picerija.

Ant pastato ilgai puikavosi iškaba su restorano pavadinimu, bet 2018 metais ji buvo nukabinta.

„Metropolį“ valdančios bendrovės „Amber Food“ vadovas Gediminas Balnis sakė, kad kai pastatą 2017 metais įsigijo, jokių senuosius restorano laikus priminusių detalių nebuvo išlikę.

Ant pastato fasado kabėjo dar sovietmečiu sukurta iškaba „Metropolis“.

„2018 metais atnaujinant pastatą buvo sugrąžinta autentiška fasado spalva. Vadovaujantis paveldo specialistų reikalavimais nuimta ir iškaba. Ji nebuvo vertinga ir koks jos likimas – nežinau“, – sakė G.Balnis.

Įamžinti būtų prasminga

Verslininkas tikino, kad jei restorane būtų kas nors išlikę, palikimą būtų saugoję, kad statinio istorija nebūtų užmiršta.

G.Balnis svarstė, kad ją būtų galima įamžinti Laisvės alėjoje prie restorano.

„Manau, kad „Metropolio“ istoriją būtų gana prasminga pateikti tiek lietuviams, tiek svečiams iš užsienio. Galbūt savivaldybė prie pastato galėtų įrengti kokį nors ženklą“, – svarstė G.Balnis.

Tiesa, savotiškas tarpukario populiariosios kultūros ženklas yra – prie restorano Laisvės alėjoje stovi šlagerių atlikėjo Danieliaus Dolskio skulptūra. Šis tarpukario Lietuvos estrados pradininkas dainavo madingiausiuose restoranuose – „Metropolyje“, „Versalyje“, „Konrado“ kavinėje.

Cukrainė virto naktiniu baru

Laisvės alėjos ir Maironio gatvių kampe stovi įspūdingas pastatas, kurio istorija ilgus metus buvo susijusi su skanėstais ir pramogomis.

A.Surblys pasakojo, kad čia dar XIX amžiaus pabaigoje įsikūrė A.Perkausko cukrainė, pastato pusrūsyje buvo gaminami šokoladas ir pyragaičiai.

A.Perkausko cukrainė buvo uždaryta 1928 metais renovuojant pastatą. Po trejų metų buvusios cukrainės vietoje duris atvėrė kavinė „Lituanika“, bet ji išsilaikė neilgai ir nuo 1936 metų čia veikė kavinė „Monika“.

Sovietmečiu pastatas tęsė savo istoriją – septintajame dešimtmetyje šioje vietoje atidaryta kavinė ir naktinis baras „Orbita“. Tai buvo pirmas Lietuvoje ir visoje Sovietų Sąjungoje naktinis baras su programa.

Pirmojo aukšto salės su scena lubos priminė žvaigždžių pilną dangaus skliautą. Šokti visi eidavo į pusrūsį, kur palubėje sukosi veidrodžio šukėmis apklijuotas didžiulis rutulys. Po šokių aikštele buvo baras.

1999 metais „Orbitos“ interjeras buvo sunaikintas, pastate įsikūrė bankas.

Saugo tėvo pirktą iškabą

Dabar didesnėje dalyje pastato veikia biurų centras „Workland“. Šios bendrovės Lietuvoje generalinė direktorė Laura Panovienė sakė, kad jai visada įdomu sužinoti pastatų, kuriuose dirba, istoriją, tad ir apie buvusią cukrainę, o vėliau „Orbitą“ taip pat žino.

Įdomiausius faktus apie šį pastatą ji visada papasakoja tiems, kas čia dirba.

Susipažinusi su kauniečiu fotografu Teodoru Biliūnu moteris sužinojo, kad jis turi „Orbitos“ baro lange kabėjusią iškabą, ir su ja skubėjo nusifotografuoti.

T.Biliūnas pasakojo, kad jo tėvas Mykolas Biliūnas mėgo linksmintis ir jaunystėje lankydavosi „Orbitoje“.

Kai ji buvo uždaryta ir darbininkai iš jos kraustė daiktus, į šiukšlyną nešė ir šią spalvingą iš organinio stiklo pagamintą iškabą.

M.Biliūnas ją iš darbininkų nupirko už 5 rublius.

Iškaba, kaip istorijos dalelė, kabo T.Biliūno fotografijos studijoje.

Pabrėš pastato istoriją

Vyresni kauniečiai dar prisimena, kaip sovietmečiu traukdavo į Laisvės alėjos ir Vasario 16-osios gatvių sankirtoje buvusią kavinę „Vakaras“. Greta veikė viešbutis „Nemunas“.

Iki šiol sklando ir legendos, kaip čia – tarpukariu buvusiame restorane „Versalis“ – linksmindavosi aukštuomenės liūtai, kurie ilsėtis likdavo taip pat greta veikusiame viešbutyje.

Lietuvai atkūrus nepriklausomybę pastatų komplekse kurį laiką veikė kavinė, naktinis klubas, bet vėliau daug metų statiniai buvo apleisti.

Šiais metais istoriniai pastatai pagaliau pradėti rekonstruoti. Rekonstrukcijos projekto autorius architektas Lukas Rekevičius sakė, jog „Versalio“ kompleksas vertingas tuo, kad nuo 1898 metų viešbutis ir restoranas – vienas iš nedaugelio Kauno pastatų – išlaikė pirminę funkciją ir didelę dalį eksterjero detalių bei elementų.

Vienas „Versalio“ savininkų Donatas Miškinis tikino, kad stengiamasi ne tik atkurti tai, kas vertingo išliko pastato eksterjere.

„Šio pastato istoriją branginame ir ją kokiu nors būdu būtinai pabrėšime.

Kaip tai padarysime, dar yra laiko pagalvoti, nes statybos truks apie pusantrų metų.

Idėja kokiu nors akcentu papasakoti apie „Versalį“ labai gera“, – mano D.Miškinis.

Aktualiau būtų prisiminti tarpukarį

Saulius Rimas

Kauno savivaldybės Kultūros

paveldo skyriaus vedėjas

„Tulpės“ kavinę įamžinusios plytelės buvo išimtos, nes to prašė kauniečiai. Jos saugomos ir ar vėl bus sudėtos į alėjos grindinį, dar svarstoma.

Man atrodo, kad būtų prasmingiau aktualizuoti tarpukario laikų istoriją.

Vieno projekto, kaip įprasminti legendinių Kauno tarpukario restoranų – „Metropolio“, „Versalio“, „Konrado“ kavinės – istoriją nėra. Jei kas nors tai inicijuotų, būtų galima panaudoti programos „Kauno akcentai“ lėšas.

Tačiau nemanau, kad reikėtų įamžinti ir tuos objektus, kuriuose kavinės veikė trumpai, jų pavadinimai keitėsi ir iki šiol geriau žinoma su sovietmečiu susijusi jų istorija.

Pavyzdžiui, vyresni kauniečiai su ilgesiu dar prisimena naktinį klubą „Orbita“ ar alaus restoraną „Rambynas“. Tačiau tai labai nedidelis ratas žmonių, kurie prisimena, kad sovietmečiu patekti į restoranus buvo sudėtinga, o durininkui turėdavai duoti kyšį. Be to, įvairiais laikotarpiais šių pastatų paskirtis vis keitėsi.

Tad kokią istoriją apie šiuos pastatus reikėtų pasakoti?

Jaunesnės kartos kauniečiams ar turistams šie pavadinimai nieko nesako.

Manau, kad tokias istorijas galėtų pasakoti gidai.“

Kauniečiai tuo ypač didžiuojasi: bet siautulingos bohemos vakarėlių vietų – nebelikę