Kaimo atgaivinimo planas
Projektą bendrai įgyvendina Kinijos kaimo plėtros fondas ir penki kaimai ir trys miesteliai. Siekiant sustiprinti vietos tapatybę, skatinti Dahongšan vaizdingosios vietovės turizmą ir plėtoti žaliąją ekonomiką, pasirinkta „Harmoningų ir gražių kaimų“ koncepcija. Jos esmė – atgaivinti tai, kas jau egzistuoja, bet neveikia: apleisti namai, tušti kiemai, griuvėsiai ar buvusios salės tampa gyvomis kaimo arterijomis, rašoma populiariausiame architektūros portale archdaily.com.
Teigiama, kad naudojant žaliąjį žiedinį taką kaip ryšio priemonę, penki kaimai sujungti į vieną funkcinį kaimo klasterį, o transformuoti pastatai dabar atlieka naujas funkcijas.
Raudonų plytų namas Jujiawan'o kaime išsaugojo originalų L formos planą ir tapo dviračių stotele, juosiančia ginkmedžio kiemą.
Buvusi susirinkimų salė Zhenzhuquan'o kaime transformuota į nematerialaus kultūros paveldo muziejų, skirtą vietinės atminties saugojimui.
Changandian'o kaimo šventyklos vietoje įkurta kavinė, kur molinės grunto sienos dera su moderniomis klijuotos medienos konstrukcijomis.
Sugriuvęs gyvenamasis namas atgimė kaip meno restoranas, kuriame plieninės konstrukcijos subtiliai sujungia griuvėsius su natūralia augmenija.
Šie penki architektūriniai mazgai ne tik gražina aplinką – jie tampa socialiniais katalizatoriais, skatinančiais žemės ūkio produktų pardavimą, vietinių darbo vietų kūrimą, turizmą bei miesto ir kaimo sąveiką.
Kaip pasikeitė pastatai
Projektavimo komanda taikė antropologinį požiūrį, derindama architektūrą, socialinius mokslus, amatų tradicijas ir bendruomenės praktiką. Viskas paremta trimis pagrindinėmis strategijomis.
„Erdvės perkonfigūravimas – išlaikant atmintį ir pritaikant funkciją.
Dviračių stotelėje paliekamas originalus išplanavimas, apimantis ir vidinį kiemą. Poilsio kiemas išlaiko tradicinę struktūrą, bet papildomas stogo terasomis ir svečių zonomis. Tinkama statyba – vietinių medžiagų ir mažųjų technologijų sintezė.
Poilsio kieme naudojamos 300 mm storio sudėtinės raudonų plytų sienos, užtikrinančios šilumos izoliaciją. Kavinėje derinamos grunto sienos ir klijuota mediena – modernu, bet jautru aplinkai.
Lengva intervencija – minimalus įsikišimas, maksimalus lankstumas.
Meno restoranas jungia griuvėsius su plienu taip, kad išlaikoma natūrali augalija.
Muziejuje plieniniai tūriai, apgaubti polikarbonatu, sąveikauja su istorinėmis medinėmis santvaromis, kurdami architektūrinį dialogą tarp praeities ir dabarties“, – dėstė architektūros studijos „UP Architecture“ architektas Zhou Chao.
Gyventojai – ne stebėtojai, o kūrėjai
Vienas iš svarbiausių šio projekto principų – gyventojų įtraukimas visais etapais. Nuo planavimo iki eksploatacijos. Poilsio kieme įgyvendinamas partnerystės modelis, kuris skatina jaunimą sugrįžti į gimtąsias vietas ir pradėti verslus. Tokiu būdu formuojamas uždaras ciklas: dizainas – statyba – veikla, kuriame architektūra nėra atskiras objektas, o dalis gyvo audinio.
Tvarumas – ne tik deklaracija
Šis modelis remiasi ne simboliniu „žaliu mąstymu“, o realiais sprendimais. Architektūra tampa platforma miesto ir kaimo sąveikai: muziejus priima nematerialaus kultūros paveldo parodas ir kūrybines iniciatyvas, kavinė tampa vietos bendruomenės susitikimų vieta, meno restoranas eksperimentuoja su kultūros ir turizmo sinergija.
Projektas jau įsitvirtino kaip demonstracinis pavyzdys Suixian apskrityje, o artimiausiu metu planuojama jį plėsti į kelis kaimus aplink Dahongo kalnų regioną.
Sui apskrities Hemei centras parodo, kad architektūra gali būti ne tik estetinis veiksnys ar funkcijos išraiška, bet ir socialinės lygybės įrankis. Kai ji kuriama iš apačios, bendruomenėje, su pagarba tradicijoms ir aplinkai, ji įgyja gilesnį, transformuojantį poveikį. Tai atkartojamas modelis, kurį galima taikyti ne tik Kinijoje, bet ir visur, kur kaimo ateitis svarbi tiek socialiniu, tiek kultūriniu, tiek ekonominiu požiūriu.