Penėje, esančiame centriniame Italijos Abrucų regione, pusiaukelėje tarp Adrijos jūros pakrantės ir Gran Saso kalnų masyvo, apleisti namai parduodami už espreso puodelio kainą. Taip siekiama sustabdyti gyventojų skaičiaus mažėjimą.
Nebūtina jokia pradinė įmoka, kad įsigytumėte apgriuvusį būstą. Viskas, ko reikia, – jūsų įsipareigojimo jį pakeisti.
Pirmieji trys vieno euro vertės namai buvo parduoti 2022 metais. Antroji trijų būstų partija nupirkta praėjusių metų pabaigoje – daugiausia italų.
Pasak Penės mero Gilberto Petrucci, netrukus bus pasiūlyta naujų pigaus nekilnojamojo turto objektų.
„Mieste potencialiai yra daugiau kaip 40 tuščių pastatų, kuriems ieškoma naujų savininkų, ir visi jie – istoriniame centre, kuris nyksta nuo tada, kai prieš kelis dešimtmečius šeimos pradėjo emigruoti, – pasakojo G.Petrucci. – Nors bendras Penės gyventojų skaičius yra maždaug 11 000, mūsų nuostabiame senamiestyje, kuris rizikuoja tapti vaiduokliu, liko gyventi vos tūkstantis žmonių.“
G.Petrucci gimė ir užaugo Penėje, todėl jautė, jog turi ką nors daryti, kad įkvėptų naują gyvybę senovinei gimtojo miesto širdžiai, kol dar nevėlu: „Man taip skaudu matyti šiuos namus, kurie tiesiog stovi apleisti. Tai tarsi žaizda.“
Naujausiame pasiūlyme – panašūs namai, kaip ir ankstesni – daugiausia seni, kai kurie jų siekia viduramžius, o Renesanso laikais buvo patobulinti: iki trijų aukštų, plotas svyruoja nuo 70 kv. m iki 121 kv. m.
Pasak G.Petrucci, dauguma šių senų namų kadaise priklausė vietos ūkininkų šeimoms, kurios pabėgo ieškodamos geresnės ateities kitur, ypač po Antrojo pasaulinio karo, kai bombardavimai sunaikino didelę dalį miestelio architektūros paveldo.
Dar viena emigracijos banga kilo 7-ajame dešimtmetyje, kai šeimos išvyko į Jungtines Valstijas, Belgiją ir Venesuelą, taip pat į netoliese esančius didesnius miestus dirbti gamyklose.
Istorinis Penės centras yra panoraminėje vietoje, išsidėstęs ant dviejų kalvų, – akmeninių arkų ir prabangiai dekoruotų monumentalių fontanų labirintas.
Penėje įvestos labai švelnios taisyklės senų būstų pirkėjams. „Vienintelis reikalavimas – kad žmonės įsipareigotų per trejus metus šiuos namus pertvarkyti, bet mes neprašome jokios pradinio įnašo garantijos, kad būtų galima pradėti darbus. Norime paskatinti ir paremti tuos, kurie ateina atgaivinti senovinio rajono“, – kalbėjo meras.
O kituose Italijos miestuose, taip pat vykdančiuose namų už 1 eurą programas, pirkėjai turi sumokėti nuo 2000 iki 5000 eurų užstatą, kuris grąžinamas, kai atstatymo darbai baigiami.
Dar vienas Penės privalumas – agentūra, kuri padeda pirkėjams viso pertvarkymo metu.
„Turime architektų ir ekspertų komandą, kuri gali patarti dėl renovacijos, surasti statybininkus ir kitus specialistus, vizualizacijomis parodyti, kaip atrodys namas, kai bus sutvarkytas, ir konsultuoti visuose būsto atnaujinimo etapuose“, – sakė G.Petrucci.
Anot mero, pradinė mažo ir vidutinio dydžio namo bazinio atnaujinimo kaina yra apie 20 tūkstančių eurų.
Jei dėl pigių būstų kils grumtynės ir keli pirkėjai susidomės siūlomais namais, turtas bus parduotas asmeniui, pateikusiam geriausią ir greičiausią renovacijos planą. O jei nesate nusiteikę planuoti renovacijos, rinkoje yra daugybė namų „iki raktų“, taip pat tokių, kuriuose reikia atlikti minimalius darbus.
Jau tinkamų gyventi būstų kainos prasideda nuo 40 tūkst. eurų.
G.Petrucci savo gimtojo miesto senamiestį apibūdina kaip muziejų po atviru dangumi, kurio architektūra yra viduramžių, gotikos ir Renesanso stilių mišinys.
Romėnų laikais Penė vadinta Pina. Tai buvo svarbus to meto komunikacijos ir prekių mainų tinklo taškas. Tai liudija romėnų skulptūros, juvelyrikos dirbiniai ir kėdės, eksponuojamos vietos muziejuje.
Penė yra ir netoli Adrijos jūros paplūdimių (valanda kelio automobiliu) bei švelnių šlaitų slidinėjimo mėgėjams.
Aplinkiniuose ūkiuose auginami įvairūs javai: speltos, kukurūzai, miežiai ir garsieji kietieji kviečiai, iš kurių gaminami makaronai.
Gurmanai mėgsta vietinį pirmojo spaudimo alyvuogių aliejų ir vyną.
Vietų – ne viena
Italija yra pasaulinis 1 euro namų programų centras, daugiausia šalies pietuose.
Sicilijoje ši sistema veikia ilgiausiai. Salos centre esantis Musomelio miestelis sulaukė didžiulio užsieniečių antplūdžio, o kai kuriems žmonėms taip patiko ši patirtis, kad jie nusipirko dar vieną nekilnojamojo turto objektą.
Būstų kone už dyką galima rasti ir kitoje Italijos saloje Sardinijoje.