Abiejose tik pėstiesiems ir dviratininkams skirto būsimo Alberto tilto pusėse – vien judrios gatvės, bet savivaldybė užsispyrė jį per porą metų pastatyti.

Savivaldybė praėjusią savaitę su bendrove „Tilsta“ pasirašė susitarimą ir netrukus prasidės Alberto tilto statybos. Projektui įgyvendinti iš miesto biudžeto bei Kelių priežiūros ir plėtros programos bus skirta beveik 12 mln. eurų.

Tačiau tik pėstiesiems ir dviratininkams skirtas tiltas sulaukė kritikos. Mat vienoje pusėje – keturių eismo juostų A.Goštauto gatvė, kitoje – judri Upės gatvė, o toliau – dar judresnė Geležinio Vilko gatvė.

Tad gali būti, kad naujasis tiltas įsiterps tarp dar dviejų statinių nevykėlių, pastatytų pastaraisiais metais, – A.Goštauto gatvės estakados ir pėsčiųjų viaduko Tauro gatvėje.

[[ge:lrytas:lrytas:38774337]][[ge:lrytas:lrytas:38696536]][[ge:lrytas:lrytas:38523356]][[ge:lrytas:lrytas:34730905]]

Kalba apie būsimą jungtį

Meras Valdas Benkunskas pripažino, kad per pastaruosius dvidešimt metų Vilniuje faktiškai nebuvo plėtojama tiltų infrastruktūra, nors jos stygius – vis labiau akivaizdus.

Ypač trūksta pėstiesiems ir dviratininkams skirtų jungčių.

Jo žodžiais, Alberto tiltas taps esmine pėsčiųjų ir dviratininkų jungtimi tarp Žvėryno, Saltoniškių ir miesto centro bei būsimo konferencijų centro.

Nors Vyriausybė jau nusprendė konferencijų centru paversti Sporto rūmus, meras juos vis dar įsivaizduoja aikštelėje prie Seimo.

Vilniaus meras V.Benkunskas pridūrė, kad šiuo metu aplinkinės jungtys – Geležinio Vilko, Žvėryno ir Liubarto tiltai – yra orientuotos į automobilių eismą ir nėra patogios mikrojudumo priemonėms bei pėstiesiems.

„Įrengiant naują tiltą siekiama, kad centrinės miesto dalies gyventojai galėtų saugiai ir greitai pasiekti biurus Žvėryne ir Saltoniškėse, o gyventojai iš Žvėryno ir vakarinių rajonų, keliaujantys T.Narbuto gatve, turėtų galimybę A.Goštauto gatve saugiai ir patogiai nuvykti į Verslo trikampį, Naujamiestį, Senamiestį, taip pat tolimesnius rajonus“, – paaiškino V.Benkunskas.

[[ge:lrytas:lrytas:39196509]]

Neįvertino infrastruktūros

Buvęs meras, dabar Seimo narys Artūras Zuokas užsiminė, kad Vilniaus valdžia po gatvių siaurinimo, negebėjimo suremontuoti avarinio Valakampių tilto ir parengti sostinės evakuacijos kelių ir toliau stebina.

Pasak jo, Alberto tiltu pasiekę kitą Neries krantą pėstieji ir dviratininkai atsirems į judrią gatvę arba tuščią pievą. Tad jei valdžia jau sumanė statyti tiltą, jis turėjo būti virš gatvės, pastatų.

„Tokio tilto reikšmė yra neginčytina siekiant sumažinti automobilių taršą, bet svarbu įvertinti ir naują infrastruktūrą, būtiną tokiems projektams. Kitaip jie beprasmiai“, – įsitikinęs A.Zuokas.

Priminė daugybę problemų

O štai vilniečiai priminė, kur reikėtų tiltų ir estakadų, kad eismas būtų sklandesnis.

Pirmiausia tai sankryža prie Gariūnų, ties kuria kasdien susidaro transporto grūstys. Savivaldybė čia planuoja pastatyti estakadą, bet kol kas įrengė tiktai transporto žiedus, kurie padėties nepagerino.

Kita kiekvieną dieną užsikemšanti transporto arterija – Pilaitės prospektas. Padėtis vis blogėja, nes jis pasipildo automobilių srautais iš Vakarinio aplinkkelio, o žadėto viaduko nėra.

Trūksta ir tilto Ožkiniuose, tarp Žaliųjų Ežerų gatvės ir Nemenčinės plento, nieko negirdėti apie reikalingesnio ir seniai suplanuoto Užvingio tilto statybą.

Turėklai bus stikliniai

Vis dėlto savivaldybė nutarė statyti 112 metrų ilgio ir 14 metrų pločio tiltą. Jame bus aiškios erdvės pėstiesiems ir dviratininkams, tiltas išsiskirs architektūra.

Medinė arkinė konstrukcija natūraliai įsilies į aplinką, bus jaukiai apšviesta ir sukurs patrauklią erdvę po tiltu. Unikali forma leis žmonėms pereiti iš apatinės krantinės į viršutinę, o stikliniai turėklai apsaugos nuo vėjo, neužstodami vaizdų į upę.

Pastatė, bet kol kas nepasiteisino

„Kam prireikė patogaus kelio į Seimą?“ – prieš dešimtmetį svarstė vilniečiai žvelgdami į atidarytą, bet pustuštę estakadą prie A.Goštauto gatvės (nuotr. viršuje). Jos darbų sąmata siekė 10 mln. eurų.

Vėliau savivaldybei teko pripažinti, kad estakada toli gražu nesiekia projekte numatyto srauto. Tikėtasi, kad projektinę užduotį statinys pasieks po penkerių metų – kiekvieną dieną praleis 16 tūkst. automobilių srautą.

Tačiau ir dabar, priklausomai nuo savaitės dienų, estaka-da važiuoja tik 10–12 tūkst. automobilių. Bet statinį, kaip ir kitus infrastruktūros objektus, tenka prižiūrėti, remontuoti.

Prieš metus atlikę kasmetę A.Goštauto gatvės estakados apžiūrą specialistai nustatė, kad reikia atlikti tilto sujungimo siūlių ir lietaus nuvedimo tinklo remontą.

Praėjusiais metais atidarytas pėsčiųjų viadukas virš Tauro gatvės už 2 mln. eurų (nuotr. apačioje). Savivaldybė skelbė, kad atsirado nauja jungtis tarp Senamiesčio ir Naujamiesčio.

„Vilniečiai ir miesto svečiai pėsčiomis iš Naujamiesčio į Senamiestį gali nueiti nekirsdami automobilių eismo gatvės“, – aiškino Vilniaus vystymo kompani-jos direktorė L.Joffė.

Pristatydami viaduko projektą specialistai jį teisino aiškindami, kad šiuo metu trūksta jungties tarp Senamiesčio ir Vingio parko. Viadukas esą ja galėtų tapti.

Kitas specialistų argumentas – Tauro kalnas ateityje taps vilniečių poilsio vieta, tad viadukas į ją būtų patogus.

12 mln. eurų kainuosiantis Vilniaus šedevras – pėsčiųjų tiltas tiesiai į gatvės spūstį