Europos paveldo dienų renginiai šiemet vėl prasidėjo tarpukariu paveldosaugos lopšiu tapusiame Kaune. Šventėje dalyvavęs žinomas architektas Gintautas Balčytis nustebino netikėtu prisipažinimu.

Nemokami Europos paveldo dienų renginiai vyko įvairiuose šalies miestuose, o šiais metais jų buvo daugiau nei 300.

Pasirinkta tema – „Architektūrinis paveldas: langas į praeitį, durys į ateitį“.

Renginių ciklas prasidėjo gražia švente kino centre „Romuva“, kuris yra seniausias Lietuvoje veikiantis istorinis kino teatras, pastatytas prieš Antrąjį pasaulinį karą.

[[ge:lrytas:lrytas:28717116]][[ge:lrytas:lrytas:37090218]][[ge:lrytas:lrytas:36872370]][[ge:lrytas:lrytas:38758673]]

Paveldosauga gimė Kaune

Šventės dalyvius pasveikinęs Kultūros paveldo departamento direktorius Vidmantas Bezaras pasidžiaugė, kad paveldo dienos drauge su visa Europa surengtos jau 31-ąjį kartą.

„Kaunas – jo tarpukario modernizmo architektūra – jau dvejus metus sulaukia didesnio dėmesio kaip dar vienas Lietuvos miestas po Vilniaus, įrašytas į UNESCO pasaulio paveldo sąrašą“, – kalbėjo V.Bezaras.

Pagiriamųjų žodžių Kaunui negailėjo ir šventėje kalbėjęs 57 metus paveldosaugai atidavęs iš Kauno kilęs šios srities veteranas architektas Jonas Glemža.

„Kas paveldosaugai yra Kaunas? Apskritai, galima sakyti, paveldosauga gimė Kaune“, – mano J.Glemža.

Jis prisiminė Paulių Galaunę, dirbusį tarpukario Lietuvos švietimo ministerijoje, rengusį restauravimo metodiką, rašiusį straipsnius apie paveldo vertę. J.Glemža trumpai priminė ir visą paveldosaugos kūrimosi istoriją.

Sugebėjo pasinaudoti proga

Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas G.Balčytis perskaitė pranešimą „Architektūra kaip laikmečio atspindys“.

„Istorija sudėlioja žmonių ir miestų istoriją tik jai žinomu būdu ir suteikia jai vienokius ar kitokius atpažinimo ženklus.

Istoriją ir miestus kuria žmonės, bet jų praeitį, dabartį ir ateitį nulemia kažkoks algoritmas. Vieniems jis sėkmingas, kitiems ne“, – sakė G.Balčytis.

Architektas pastebėjo, kad skirtingi miestai – skirtingų epochų ženklai.

Iš jų kaip iš knygų galima skaityti, kokią vietą jie užėmė istorijos vingiuose.

„Vilniaus barokas parodo LDK svarbą XVI–XVIII amžiais, o Kaunas, XX amžiaus pradžios istorijos vingiuose netikėtai įgijęs reikšmę Europos žemėlapyje, pasinaudojo proga tapti europietišku centru ir tapo tarpukario modernizmo architektūros miestu“, – kalbėjo G.Balčytis.

[[ge:lrytas:lrytas:39684870]]

Miestas įgavo naują veidą

Architektas įsitikinęs, kad šiuo atžvilgiu Kaunui pasisekė.

Pasak G.Balčyčio, XX amžiaus istorijos kelyje Kaunas įgijo naujus atpažinimo ženklus, tapusius naujuoju miesto veidu ir iki šiol išlaikiusius neištrinamą aurą, kurios nesugebėjo įveikti nei sovietmečio gyvenimo būdas, nei beveidė jo architektūra.

„Dar ir dabar stebina, koks drąsus turėjo būti šis užmojis, kad vos per 20 metų Kaunas įgavo visiškai kitokią prasmę – iš nuošalaus gubernijos miesto tapo valstybės centru, drąsiai keitė imperijos provincijos rūbą į modernios Europos bauhauzo dvasią“, – įžvalgomis dalijosi architektas.

Jo įsitikinimu, jaunos valstybės žmonės, taip pat ir architektai sugebėjo darniai įsilieti į modernios Europos architektūros kontekstą ir atstovauti Lietuvai puikiais architektūriniais pasiekimais kurdami Lietuvos, kaip modernios valstybės, įvaizdį Europoje.

„Kodėl mums ir dabar svarbi ši architektūra ir šis laikmetis?

Tikriausiai geriausia, kas Kaunui galėjo nutikti architektūros fronte, jau nutiko XX amžiaus pradžioje.

Tuo metu išryškėjo pavardės, iš kurių mokėsi ištisos Lietuvos architektų kartos.

Iš šios architektūros formavosi dabartinė Lietuvos architektūros mokykla“, – įsitikinęs kaunietis.

Architektūra veikia mastymą

Architekto nuomone, tarpukariu užduotas kūrybinis kodas iki šiol išliko tikru atramos tašku visai šiuolaikinei Lietuvos architektūrai.

„Visuomenės gyvenimo būdas užprogramuoja architektūrą, tačiau ir architektūra veikia žmonių mastymą.

Pavyzdys gali būti Kaunas, sovietmečiu garsėjęs nepriklausomybės dvasia ir laisvės troškimu. Nemažai prie to prisidėjo ir architektūra, kurianti laisvo miesto aurą ir žadinanti maištingą sielą“, – pažymėjo architektas.

G.Balčytis įsitikinęs, kad net ir praėjus 100 metų nuo šio kūrybinio proveržio pradžios jis vis dar stipriai veikia mūsų kūrybinę sąmonę ir skatina alternatyvų kūrybinį pradą.

„Vertindamas iš laikmečio atstumo supranti, kad tai buvo kūryba, nežinojusi kompromisų, todėl tikriausiai ši architektūra mus iki šiol veikia.

Užgimusi kaip revoliucinis kultūrinis proveržis mąstymui ir gyvenimo būdui, ji ir šiandien skatina Kauną vertinti kaip alternatyvią kultūrinę galimybę, kur vis dar gali atsirasti, tikėtina, laisvi kūrybiniai procesai ir reiškiniai“, – kalbėjo G.Balčytis.

Pasak jo, su laiku vis labiau suprantame, kad tokie išskirtiniai kultūros ir miesto savasties ženklai padeda mums kitaip pažvelgti į, atrodo, taip gerai pažįstamą aplinką, suteikia mums galimybę kitaip suvokti ir pamatyti savo miestą, kuris gali ir turi kuo didžiuotis, taip pat ir tuo, ko mes jau dažnai nebepastebime.

„Paveldas greičiausiai rodo ne praeitį, o ateitį.

Tie, kurie gyvens po 100 metų, įvertins tai, kaip mes matėme ateitį“, – svarstė architektas.

Parodos keliauja po pasaulį

G.Balčytis prisipažino, kad šį pranešimą rašė prieš 12 metų, bet jis jam atrodo tebesantis aktualus.

„Jį rašiau 2013 metais specialiai rengtai tarpukario architektūros parodai. Tokias parodas dabar turime dvi.

Mažai kas žino, bet jos keliauja po pasaulį, aplankė daugybę šalių beveik visuose žemynuose“, – nustebino paskelbta naujiena architektas.

Viena jų dabar yra Pietų Afrikos Respublikoje, buvo demonstruota 6 vietose. Kita paroda neseniai grįžo iš Austrijos. Kitų metų pradžioje bus parodyta Brazilijoje, Brazilijos mieste.

Architektas sakė, kad pirmoji paroda, skirta Kauno tarpukario architektūrai, buvo parodyta 2013 metais, kai jis surengė pirmąjį Kauno architektūros festivalį, ir nuo to laiko ji rodoma užsienyje. Antroji sudaryta 2016 metais, joje pateikti ir Kauno tarpukario interjerai. Ji rodyta tik Vilniuje.

G.Balčytis vis pasirūpina, kad parodas pamatytų įvairių šalių gyventojai, o kada jos grįš į Kauną, nežinia.

Europos paveldo dienų pradžia Kaune virto staigmena – garsus architektas paviešino paslaptį