Kauno Steigiamojo Seimo aikštės laukia pokyčiai. Šios erdvės pavadinimo sumanytojas pastebėjo, kad architektai neplanuoja jungties su greta esančiais buvusiais Steigiamojo Seimo rūmais. Kodėl? O gal ji vis dėlto atsiras?

Kaune esanti Steigiamojo Seimo aikštė nepatraukli, nes yra tarp labai judrių Šv.Gertrūdos ir Gimnazijos gatvių.

Kaip šią situaciją pakeisti, buvo galvojama dešimtmetį. 2017 metais urbanistai atliko išsamią šios aikštės ir greta esančių galimybių studiją.

Šiais metais pagaliau buvo paskelbtas Steigiamojo Seimo aikštės architektūros idėjų konkursas. Jį laimėjo architektų komanda „Archas“.

Kauniečių architektų pasiūlytos idėjos sukėlė įvairių reakcijų. Viena pastabų – nenumatyta solidžios jungties tarp aikštės ir greta esančios Maironio universitetinės gimnazijos, kurioje tarpukariu posėdžiavo Steigiamasis Seimas.

Architektai teigė, kad apie tokią jungtį, jei jos reikia, būtų galima pagalvoti.

[[ge:lrytas:lrytas:40588425]]

Turgus veikė šimtmetį

Dabartinėje Steigiamojo Seimo aikštėje 1852–1976 metais veikė miesto turgus.

Sovietmečiu jis buvo panaikintas, ilgainiui erdvė tapo nepatraukli. Ypač situaciją pablogino tai, kad praėjusio amžiaus devintajame dešimtmetyje buvo išplatintos Gimnazijos ir Birštono gatvės. Jose ir greta esančioje Šv.Gertrūdos gatvėje rieda didelis automobilių srautas.

Architektūrinio konkurso nugalėtojai pasiūlė užstatyti aikštės perimetrą, nes kai ten veikė senasis turgus, pastatai aikštę supo.

Palei Šv.Gertrūdos gatvę sugalvota pastatyti administracinės paskirties pastatą, kuriame galėtų įsikurti ir bendruomenės centras bei restoranas. O prie Gimnazijos gatvės, greta Maironio universitetinės gimnazijos, įkurdinti naują šios mokyklos korpusą.

Abu pastatai būtų trijų aukštų su dvišlaičiais stogais ir užstotų likusią aikštės erdvę nuo judrių gatvių. Į ją iš šių gatvių būtų galima patekti per specialiai paliktus perėjimus, o buvusių senojo turgaus pastatų ribas numatyta pažymėti grindinyje klinkerio trinkelėmis.

Ten, kur turgaus pastatai rėmėsi į dabartinės Maironio gimnazijos tvorą, suprojektuota pieva – rami žalioji juosta, kuri taptų natūralia perėjimo zona tarp privačios mokyklos zonos ir aikštės viešosios erdvės.

[[ge:lrytas:lrytas:40651233]][[ge:lrytas:lrytas:40702439]][[ge:lrytas:lrytas:40661811]]

Pasiūlė aikštės pavadinimą

Su projektu susipažinęs Vilniaus universiteto Komunikacijos fakulteto profesorius Andrius Vaišnys pažymėjo, kad projekto idėjos autoriai per mažai dėmesio skyrė šios aikštės ir greta jos esančio pastato, kur tarpukariu dirbo Steigiamasis Seimas, sąsajoms.

Vizualizacijose sunku įžiūrėti, ar aikštė nuo buvusių Seimo rūmų bus atskirta tvora, ar ją su pastatu jungs tik siauras takas.

„Ar šis projektas urbanistiškai tinkamas, kauniečiai turėtų nuspręsti patys. Man užkliuvo tai, kad užstatant aikštės pakraštį prie Gimnazijos gatvės, kurioje yra buvusio Steigiamojo Seimo pastatas, jis atskiriamas nuo pačios aikštės, kuriai suteiktas prasmingas pavadinimas“, – sakė A.Vaišnys.

Žurnalistas pasakojo, kad prieš 25 metus dirbo Seimo kanceliarijoje ir buvo komisijos, sudarytos Steigiamojo Seimo 80-mečiui paminėti, nariu.

„Tada aikštė buvo paprasta plynė. Kilo idėja jai suteikti Steigiamojo Seimo pavadinimą. Tuometinis Kauno meras Gediminas Budnikas šią idėją palaikė ir tai buvo padaryta“, – prisiminė A.Vaišnys.

Po kelerių metų ant buvusių Steigiamojo Seimo rūmų, kuriuose dabar yra Maironio universitetinė gimnazija, buvo pakabinta ir atminimo lenta.

Norėtų didesnės jungties

A.Vaišnys pastebi, kad tiek sostinėje, tiek Kaune vis labiau įsigali tendencija tankinti miesto centrą, statyti pastatus, kuriuose būtų kuo daugiau kvadratinių metrų ploto.

„Būna, kad istorija ir ją liudiję objektai, kurie dabar jau nebesvarbūs, išnyksta. Tačiau svarbu jautriai saugoti istoriją, kuri gyvena kartu su mumis.

Kaune veikę Steigiamojo Seimo rūmai – svarbus palikimas. Tai Kauno istorijos vertybė, todėl manau, kad pertvarkant greta esančią aikštę svarbu jos ir istorinio pastato jungtis“, – įsitikinęs A.Vaišnys.

Jis abejojo, ar projekto autoriai atsižvelgė į istorinius šios erdvės faktus.

Detalės galėtų ir keistis

Vienas architektų biuro „Archas“ narių architektas Tomas Kuleša tikino, kad kuriant Steigiamojo Seimo aikštės architektūrinę idėją su šia vieta susiję istoriniai faktai buvo tyrinėjami.

„Mes labiau orientavomės į tai, kad čia daug metų buvo turgaus aikštė, todėl pasiūlėme atkurti tokį užstatymą, koks buvo, ir akcentuoti šią istoriją“, – sakė T.Kuleša.

Aikštė nuo Maironio universitetinės gimnazijos jau dabar atskirta tvora, nes neseniai pastatyta nauja šios mokyklos sporto salė.

Architektas mano, kad reikėtų studijos, ar tarp gimnazijos ir aikštės reikia didesnio ryšio.

„Svarstyti apie tokį ryšį būtų galima, nes kol kas pasiūlytos architektūrinės idėjos, o projekto detalės gali ir keistis“, – sakė T.Kuleša.

Istorinė atmintis prieš modernią architektūrą: ar pavyks rasti kompromisą?