Draugystės parke yra ir specialiai šiai erdvei sukurtų meno kūrinių, ir tokių, kurie kitose miesto erdvėse vietos nerado. Kauno savivaldybės atstovas atskleidė, kodėl ateityje čia jų gali atsirasti dar daugiau.

Baigiantis 2025 metams Draugystės parke buvo įkurdintos trys naujos skulptūros.

Skulptorius Artūras Žilinskas iš lauko riedulių ir bronzos akcentų sukūrė darbus „Galutinis tikslas“, „Skruzdė“ ir „Namai“.

Šiame parke yra ir daugiau skulptūrų, kurios buvo pastatytos ar sukurtos sovietmečiu arba jau šiame amžiuje, bet su Kaunu nieko bendro neturi.

[[ge:lrytas:lrytas:38614494]][[ge:lrytas:lrytas:38803986]][[ge:lrytas:lrytas:40661790]]

Todėl kauniečiams kilo klausimas, ar tokia skulptūrų įvairovė – geras sprendimas?

Stebina stilių įvairovė

Draugystės parkas Kaune buvo įkurtas sovietmečiu ir jo centre 1977 metais išliko iki šiol erdvę puošianti Broniaus Zalenso skulptūra „Švelnumas“.

2020 metais parke tyliai buvo pastatytas Indijos tautinio išsivadavimo lyderio, nesmurtinio pasipriešinimo taktikos pradininko Mahatmos Gandhi biustas.

O štai 2024 metais Draugystės parke vietą atrado Kazimiero Sigito Straigio 1976 metais sukurta skulptūra „Vandens nešėja“.

Dabar iškilo trys nauji meno kūriniai.

Po parką dažnai vaikščiojanti Rasa Vaitkūnienė sakė, kad „Švelnumą“ gyventojai labai mėgsta, dažnai sėdi ant greta pastatytų suolų. „Vandens nešėja“, pastatyta prie tvenkinio ir apsupta medžių, taip pat dera.

„Keistai atrodo Mahatmos Gandhi biustas. Ką bendro turi ši asmenybė ir Kaunas, neaišku. O naujosios skulptūros įdomios, bet vėl kitokio stiliaus negu buvo pastatytos anksčiau.

Man atrodo, kad parke per daug maišaties“, – svarstė kaunietė.

Moteriai buvo įdomu ir ką simbolizuoja nauji meno kūriniai, atsiradę Draugystės parke.

Idėjos visiems suprantamos

Skulptorius A.Žilinskas atskleidė, kad skulptūra „Galutinis tikslas“ – ant akmens įkurdinta bronzinė valtis – simbolizuoja gyvenimo kelionę, paskutinę jos stotelę ir ramų susitaikymą su laiko tėkme.

„Skruzdė“ išsiskiria dviprasmiškumu ir netikėtumu. Dienos metu didelis vabzdys, patupdytas ant akmens, tarsi saugo jo viduje esančius namus. Sutemus iš akmens vidaus sklindanti šviesa skatina praeivių smalsumą ir kelia klausimą, kas slypi jo viduje?

Ant akmens pastatyta nedidelė, šiek tiek kreiva bronzinė trobelė – skulptūra „Namai“ – tarsi simbolizuoja jaukumą, savastį ir nuolat žmogų lydintį norą sugrįžti namo.

Šios skulptūros pastatytos prie skirtingų parko takų.

Parinko specialias vietas

A.Žilinskas sakė, kad netoli šio parko yra jo kūrybinės dirbtuvės, todėl kai būna šilta, jis čia ateina papietauti.

Menininkas pastebėjo, kad parke gausu erdvių, kurias būtų galima papuošti skulptūromis, todėl tai ir nusprendė padaryti.

„Taip, parke yra ir kitų įvairių laikotarpių meno kūrinių. Todėl savo skulptūras pastačiau tose vietose, iš kurių kitų, senesnių, nematyti.

Vaikščiodami žmonės gali atrasti ne tik sovietmečio, bet šių laikų kūrinius“, – kalbėjo A.Žilinskas.

Miesto centre rasti vietų kūriniams jau sunku

Saulius Rimas

Kauno savivaldybės Miesto

plėtros ir paveldosaugos skyriaus vedėjas

„Vietą naujoms skulptūroms ir jų stilių pasiūlė ir sumanė pats jų autorius ir manau, kad šie meno kūriniai darniai įsiliejo į parko erdves.

Draugystės parke vyrauja meno kūrinių stilių įvairovė ir eklektika. Taip susiklostė istoriškai.

M.Gandhi biustą miestas gavo dovanų iš Indijos konsulato. Tuo metu artėjo Baltijos kelio 30-metis, o M.Gandhi ir įkūnija taikaus pilietinio pasipriešinimo idėjas.

Kadangi mieste su Indija susijusių erdvių nebuvo, Lietuvos dailininkų sąjungos atstovai biustą patarė pastatyti Draugystės parke.

Manau, kad ateityje tokių kūrinių, kuriuos miestas gaus dovanų, Draugystės parke gali atsirasti ir daugiau, nes miesto centre vietų jiems jau sunku rasti.“

Šiame Kauno parke dera tai, kas kitur mieste neranda vietos: paaiškinimas paprastas