Pastaraisiais metais buvo pradėti naujinti du vertingi tarpukario Kauno pastatai. Vienas jų metų pabaigoje jau atvėrė duris, o kitas dar stūkso apsuptas pastolių, nes darbų metu jo fasadui padaryta žalos.

Tarpukariu pastatytas kino teatro „Daina“ pastatas – vertingas palikimas. Tačiau Lietuvai atkūrus nepriklausomybę jis buvo apleistas ir vis labiau nyko.

Prikelti kultūros paveldo objektą ėmėsi 2021 metais jį įsigijęs kaunietis verslininkas Andrius Valatka – 2023 metų gruodžio 15-ąją nušvito „Dainos“ fasadas ir ant stogo įrengta neoninė iškaba. O šių metų gruodį atnaujintas statinys atvėrė duris.

Kino teatro „Daina“ atnaujinimą būtų galima vadinti sėkmės istorija, o kito labai vertingo tarpukario pastato – „Pienocentro“ rūmų Laisvės alėjoje – atvejis yra pastarųjų metų nesėkmė. Jo fasadas buvo atnaujintas netinkamai, paveldosaugos specialistai apskaičiavo, kad kultūros vertybei padaryta beveik milijono eurų žala.

[[ge:lrytas:lrytas:40625692]][[ge:lrytas:lrytas:39684868]][[ge:lrytas:lrytas:39684871]]

Įvyko uždaras renginys

Kino teatras „Daina“ pagaliau atgimė. Gruodžio viduryje šiame kultūrai, pramogoms ir renginiams skirtame pastate Savanorių prospekte vyko uždaras renginys. Jo metu išbandyta garso ir apšvietimo technika ir jos galimybės.

Tai buvo proga „Laikinosios sostinės“ žurnalistams pirmiesiems pamatyti, kaip atrodo atnaujinta „Daina“, ir pasikalbėti su jos savininku bei pastato atnaujinimo projekto autoriais architektais Justina ir Rimantu Giedraičiais.

Architektai neslėpė, kad 2023 metų pradžioje estetinė statinio būklė buvo prasta. Prieš imantis naujinimo darbų buvo ištirta fasado apdaila – granitinis tinkas. Pagaminus labai panašų į jį fasadas buvo nutinkuotas. Užpakalinė fasado dalis, apšiltinus sienas, buvo tinkuojama paprastu tinku ir nudažyta taip, kad atrodytų kaip originalas. Pagrindinių pastato durų nebuvo išlikę, todėl remiantis tarpukario durų pavyzdžiais pagamintos naujos. Supuvusių langų rėmų restauruoti nepavyko, todėl buvo pagaminti tokie kaip tarpukariu.

„Apvalius langų rėmus, kurie buvo pirmajame aukšte, panaudojome kitoje vietoje. Tualetuose kabo veidrodžiai, kurių rėmais ir tapo senieji „Dainos“ langų apvadai“, – pasakojo R.Giedraitis.

Paliko originalias freskas

Pastato išorė atkurta tiksliai tokia, kokia buvo, o viduje pasitelkta meniškesnių sprendimų, bet taip pat buvo laikomasi paveldosaugininkų reikalavimų. Prie scenos, langų, kitose antrojo aukšto erdvėse buvo atrastos sienas puošusios freskos.

„Nusprendėme netapyti naujų, o palikti originalias – buvo tik nuvalyti vėlesnių laikų dažų sluoksniai, sienos padengtos skaidriu mišiniu ir užkonservuotos. Piešiniai pablukę, bet jie eksponuojami, išliko istorinis dvelksmas“, – sakė J.Giedraitė.

[[ge:lrytas:lrytas:40778817]]

Visos vidaus sienos buvo dažytos įvairių spalvų dažais, architektai suskaičiavo net 10 jų sluoksnių. Tačiau buvo nuspręsta nenaikinti ir šios istorijos – sienos nudažytos skaidriais juodais ir pilkais dažais, per kuriuos galima įžvelgti senųjų spalvų likučius.

Dalis sienų dar liko aptrupėjusios, mat tose vietose bus įrengtos akustinės sienelės, tad vaizdas dar pasikeis. Pastate atsiras ir daugiau baldų.

Salėje išliko senoji scena

Pastatas buvo degęs ir gesinant gaisrą sulietas, todėl salės lubas dengusios akustinės stambių drožlių plokštės buvo pajuodusios ir nuo drėgmės sugadintos.

„Įdomu tai, kad tokios pat plokštės gaminamos ir dabar, tad jas ir sumontavome“, – atskleidė R.Giedraitis. Pagrindinėje salėje išliko senoji scena.

[[ge:lrytas:lrytas:40778814]]

„Žinių, ar kino teatre „Daina“ vykdavo koncertai, nėra. Dabar scena pritaikyta būtent koncertams, o nuleidžiamą ekraną, kai reikės, bus galima pakabinti“, – sakė R.Giedraitis.

Salėje gali tilpti 800 stovinčių žmonių arba joje bei balkone 350 sėdėti. Dešinėje didžiosios salės pusėje įrengtoje mažesnėje salėje gali tilpti apie 60 žmonių. Čia pat yra ir baras.

Antrame aukšte yra šviesus holas, kuriame galima rengti parodas. Iš jo patenkama į balkoną, iš kurio atsiveria vaizdas į pagrindinę salę.

Sena operatorinė su trimis langais į kino salę dabar nereikalinga, tad ten įsikurs pastato administracija. Pastogėje virš kino salės įrengta dar viena salė, kurią planuojama nuomoti.

Teko lankytis vaikystėje

Architektas R.Giedraitis prisiminė, kad sovietmečiu dar būdamas vaikas su bendraklasiais kelis kartus lankėsi kino teatre „Daina“.

„Atėjus į „Dainą“ jau tada į akis krito juodi įdomūs akcentai: langų rėmai, laiptų turėklai – tokie akcentai būdavo naudojami tarpukariu“, – prisiminė architektas. Vėliau, Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, kino teatro patalpose kurį laiką veikė kilimų parduotuvė. R.Giedraičiui teko lankytis ir joje.

„Čia buvo parduodami kilimai ir kiliminės dangos. Kilimai buvo sukabinti vertikaliai ant palubėje įrengtų rėmų, tad juos buvo galima gerai apžiūrėti. Bet parduotuvė nepriminė prabangaus salono, buvo labiau panaši į sandėlį“, – pasakojo architektas.

Investavo ne vieną milijoną

O dabartinis „Dainos“ savininkas A.Valatka prisiminė, kad dešimtojo dešimtmečio pradžioje miestuose matydavo daug apleistų namų.

„Tada galvojau, kad jei kiekvienas žmogus sutvarkytų po vieną, miestai pagražėtų. Tie, kam dabar 20 metų, nė neatsimena, kiek daug pastatų vaiduoklių buvo“, – mintimis dalijosi kaunietis. Tapęs verslininku A.Valatka ėmė domėtis nekilnojamuoju turtu.

[[ge:lrytas:lrytas:40778818]]

„2018 metais pamačiau skelbimą, kad parduodamas kino teatras „Daina“. Už jį buvo prašoma 720 tūkstančių eurų – buvo per brangu. Tačiau maždaug po dvejų metų jau buvo skelbiama, kad lošimo namų operatorius, kuriam pastatas priklausė 20 metų, „Dainą“ parduoda už 540 tūkstančių. Tada ją ir įsigijau“, – pasakojo A.Valatka.

Jis iš karto planavo, kad „Daina“ taps renginių, koncertų ir pramogų erdve.

Pastato atnaujinimas bei garso, apšvietimo įranga kainavo apie 4,5 milijono eurų. Verslininkui pavyko gauti 708 tūkstančius eurų paramos, o kitus pinigus investavo pats.

„Kauniečiams, ypač Žaliakalnio gyventojams, šis istorinis pastatas svarbus. Kol vyko jo atnaujinimo darbai, gyventojai sekė, ar viskas daroma deramai“, – sakė A.Valatka

Fasadą tinkavo net šaukštu

Kino teatro „Daina“ fasado atnaujinimo darbus atliko bendrovė „Ištaka“. Jos direktorius Jonas Gucevičius pasakojo, kad pagal parengtą architekto R.Giedraičio projektą ir mokslininkų atliktus senojo fasado tinko tyrimus pavyko rasti tinkamo granitinio tinko gamintojus.

Įmonė turi kelis meistrus, kurie moka dirbti su tokiu tinku, – jie galėjo pamokyti to ir kitus tinkuotojus. Darbas reikalavo kruopštumo ir laiko, nes reikėjo aptinkuoti ir smulkias detales – piliastrus, įvairius iškilimus, apvalius langus.

„Meistrai fasadą tinkavo rankomis ir mentelėmis, o kai kur naudojo net šaukštą, nes kiti įrankiai netiko.

Nupurkšti pastato fasadą paprastesniu tinku, kaip tai buvo padaryta „Pienocentro“ rūmų fasadui, būtų buvę greičiau, bet to nedarėme, darbų užsakovas į pastato atnaujinimą žvelgė atsakingai“, – tikino J.Gucevičius.

Žala – beveik milijonas eurų

Tuo metu vertingų „Pienocentro“ rūmų, pastatytų 1934 metais pagal architektų Vytauto Landsbergio-Žemkalnio ir Karolio Reisono projektą, atnaujinimą pavadinti sėkmės istorija būtų sunku.

2024 metais pradėti šio pastato fasado atnaujinimo darbai jau rudenį paveldosaugininkų buvo sustabdyti, nes nustatyta, kad fasadas atnaujintas ne pagal jų reikalavimus.

[[ge:lrytas:lrytas:40778815]]

Fasadas turėjo būti tinkuojamas granitiniu tinku, bet darbų rangovo – bendrovės „Usbi“ atstovai tinką, panaudodami sintetinį rišiklį, tinkavo ne rankomis, o purškė.

Kultūros paveldo departamento (KPD) direktorius Vidmantas Bezaras teigė, kad žalos nustatymo komisija apskaičiavo, jog netinkamai atnaujinant „Pienocentro“ rūmų fasadą buvo padaryta 855 tūkstančių eurų žala.

Pastato savininkams ir rangovui buvo nurodyta arba pašalinti žalos padarinius, arba sumokėti minėtą sumą.

Kainuos triskart daugiau

„Pienocentro“ rūmų savininko bendrovės „Tranvia“ direktorė Jovita Mažeikienė pranešė, kad netinkamos technologijos tinko sluoksnis jau yra pašalintas pagal suderintus KPD sprendinius.

Šiuos darbus atliko žalą padaręs rangovas. Šiuo metu pastato fasadas yra paruoštas tolesnei tvarkybai atkuriant tinko sluoksnį pagal su KPD suderintą technologiją. Tolesni darbai bus atliekami pavasarį, kai tik leis oro sąlygos.

„Darbus atliks šioje srityje patirtį turintis rangovas, kurio paieškos nelengvos dėl objekte padarytų tvarkybos darbų klaidų ir jo viešumo“, – kalbėjo J.Mažeikienė.

Pasak „Tranvios“ vadovės, kokią kainą bendrovei teks sumokėti dėl padarytos klaidos, kol kas sunku pasakyti. „Galima tik prognozuoti, kad už padarytos klaidos kainą būtų galima tris kartus atlikti fasado tvarkybos darbus“, – sakė J.Mažeikienė.

Parengė projektą

„Pienocentro“ pastato atnaujinimo projekto vadovė architektė Jūratė Juozaitienė, remdamasi Kauno technologijos universiteto mokslininkų rekomendacijomis, vasaros pradžioje parengė projektą, kaip tinkas turi būti pašalintas ir pagal specialią technologiją užteptas naujas. KPD Kauno skyrius projektą patvirtino 2025 metų birželio 10 dieną. Pastato savininkė bendrovė „Tranvia“ deda pastangas, kad būtų įgyvendinti su KPD suderinti sprendiniai. Konkretus darbų pabaigos terminas nėra numatytas“, – teigia KPD Kauno skyriaus vyriausiasis specialistas Liutauras Tarbūnas.

Buvo išskirtinis kino teatras Baltijos šalyse

1936 metais pagal architekto Stasio Kudoko ir pulkininko inžinieriaus Antano Breimerio projektą pastatytas kino teatras „Daina“, parteryje, didelėse ložėse ir balkone turėjęs 614 vietų, anuomet buvo itin pažangus.

Tai buvo pirmasis kino teatras, statytas specialiai garsiniams filmams rodyti. Taip pat vienintelis kino teatras Baltijos šalyse su gražiu fasadu ir neoniniu apšvietimu.

Originali iškaba, sumontuota tiesiai virš įėjimo, buvo apvalaina, atkartojanti marinistinius langelius. Dabartinio dizaino iškaba ant pastato stogo įrengta 1960 metais.

Pastate nuo atidarymo iki pirmųjų nepriklausomybę atkūrusios Lietuvos metų veikęs kino teatras vėliau ne sykį keitė paskirtį. Čia veikė vaizdo kasečių ir televizijos salonas, liaudies humoro klubas, kilimų parduotuvė, Lietuvos „Caritas“, vėliau nesėkmingai bandyta įkurdinti lošimų namus.

1992 metais kino teatro „Daina“ pastatas įtrauktas į Kultūros vertybių registrą.

Sėkmės istorija ir šimtų tūkstančių eurų nesėkmė: dviejų Kauno tarpukario perlų atgimimo drama