Atnaujinti daugiabučiai keičia miestų veidą

Miestų veidą keičia ne tiktai nauji, modernūs pastatai. Ne mažesnę įtaką daro ir jau seniai pastatyti daugiabučiai, tiksliau jų atnaujinimas. Pasenę, energiškai neefektyvūs pastatai pamažu virsta šiuolaikiškais, taupiais, patogiais gyventi namais, o kartu keičiasi viso kvartalo vaizdas.

Tačiau kad pokytis įvyktų, neužtenka vien technologinių sprendimų. Esminis veiksnys išlieka žmonės – bendruomenės, kurios turi susitarti, apsispręsti ir pasitikėti procesu.

Ne mažiau svarbu ir tai, kas šį procesą lydi. Renovacija – sudėtingas, daug etapų apimantis kelias, todėl gyventojams reikalingas patikimas partneris, galintis užtikrinti aiškumą ir nuoseklumą nuo pirmojo sprendimo iki galutinio rezultato.

Vienas tokių partnerių – „Mano BŪSTAS“, daugiau nei per dešimtmetį įgyvendinęs daugiausia daugiabučių modernizacijos projektų tarp visų administratorių Lietuvoje. Nuo 2014 metų įmonė padėjo atnaujinti apie 270 daugiabučių, dar beveik šimtas projektų šiuo metu yra įgyvendinimo etape.

Pasak „Mano BŪSTO“ Renovacijos ir projektavimo grupės vadovės Vidos Naudžiūnienės, renovacijos suvokimas per dešimtmetį iš esmės transformavosi. Skepticizmą ir baimę pakeitė supratimas, kad gyvenimas modernizuotame daugiabutyje yra ir komfortiškesnis, ir taupesnis. Žmonės mato realią naudą ir tai, kad atnaujintuose namuose butų vertė rinkoje yra didesnė.

„Anksčiau pagrindinis gyventojų lūkestis buvo labai pragmatiškas – mažesnės sąskaitos už šilumos energiją. Šiandien prioritetai išsiplėtė.

Vis daugiau dėmesio skiriama gyvenimo kokybei, komfortui, mikroklimatui, akustikai, estetinei aplinkai. Auga susidomėjimas pažangiomis technologijomis – šilumos siurbliais, saulės elektrinėmis, išmaniaisiais sprendimais. Renovacija tampa ne tik taupymo, bet ir gyvenimo būdo pasirinkimu“, – pažymi V.Naudžiūnienė.

Šį pokytį lydi ir didesnis gyventojų įsitraukimas. Jie aktyviau dalyvauja balsavimuose, domisi techniniais sprendimais, kelia daugiau klausimų.

V.Naudžiūnienės teigimu, projektų administratoriaus vaidmuo šioje vietoje tampa kritinis. Įmonė turi būti patikimu partneriu gyventojams, kuris paaiškina, konsultuoja ir padeda priimti sprendimus. Būtent čia atsiskleidžia kompleksinio projektų valdymo svarba.

„Renovacija yra daugiapakopis procesas, apimantis techninį projektavimą, finansavimo sprendimus, rangos darbus, priežiūrą ir komunikaciją su gyventojais. Mūsų darbas – aiškiai paaiškinti, kokie sprendimai būtini ir kaip viskas vyksta nuo pirmo žingsnio iki darbų pabaigos“, – sako „Mano BŪSTO“ Renovacijos ir projektavimo grupės vadovė.

Nepaisant akivaizdžios pažangos, renovacijos procesas išlieka kompleksiškas, ypač kalbant apie kultūros paveldo teritorijas. Tokiuose objektuose taikomi griežtesni reikalavimai, susiję su istorinių savybių išsaugojimu, todėl procesai tampa ilgesni, brangesni ir reikalaujantys daugiau derinimų.

Tačiau būtent istorinių pastatų atnaujinimas labiausiai matomas ir puošia miestų senamiesčius bei centrines dalis.

„Modernizacija kuria apčiuopiamą naudą miestams: mažina energijos suvartojimą, avarijų riziką, gerina infrastruktūros būklę, didina kvartalų patrauklumą. Dar svarbiau – ji turi užkrečiamąjį efektą. Atnaujintas namas dažnai tampa impulsu kaimyniniams pastatams siekti to paties pokyčio“, – sako V.Naudžiūnienė.

V.Naudžiūnienė įsitikinusi, kad ateities perspektyvoje vis didesnę reikšmę įgis kvartalinė renovacija, kai modernizuojami ne pavieniai pastatai, o ištisi miesto rajonai.

Tokiu būdu keičiasi ne tik pastatų energinis efektyvumas, bet ir viešosios erdvės, infrastruktūra, saugumas bei bendruomenių gyvenimo kokybė.

„Per artimiausią dešimtmetį miestų veidas neišvengiamai keisis. Pokyčiai bus ne vien vizualūs – jie atspindės gilesnę transformaciją: nuo energinio neefektyvumo ir fragmentiškos plėtros prie tvarių, komfortiškų ir bendruomeniškų urbanistinių erdvių. Renovacija šiame procese jau dabar yra ne vien įrankis, bet ir strateginis variklis, formuojantis naują Lietuvos miestų kokybę“, – akcentuoja „Mano BŪSTO“ Renovacijos ir projektavimo grupės vadovė.