Vienas naujausių tokių pastatų – verslo centras „Sąvaržėlė“. Pirmosiomis pastato veiklos savaitėmis jis į Vilnių sukvietė apie pusantro šimto RSHP studijos specialistų iš Jungtinės Karalystės, rašoma pranešime žiniasklaidai.
Dalis RSHP komandos prie projekto dirbo kelerius metus, tačiau galutinį rezultatą pirmą kartą pamatė tik pastatui pradėjus veikti. Tokie vizitai architektūros praktikoje nėra vien simboliniai – jie leidžia įvertinti priimtus sprendimus, pasidalyti patirtimi ir pamatyti, kaip architektūra veikia realiame miesto kontekste.
Projekto vystytojos, investicijų valdymo bendrovės „Lords LB Asset Management“ valdybos nario ir fondo valdytojo Mariaus Žemaičio teigimu, pasaulyje garsėjanti RSHP itin atsakingai renkasi projektus ir partnerius.
Susiję straipsniai
„Nuo pat pradžių studija daug dėmesio skyrė projekto vizijai, mūsų poreikiams ir lūkesčiams. Žinant, kaip atidžiai RSHP vertina kiekvieną partnerystę, faktas, kad pirmąjį savo projektą Baltijos šalyse ji įgyvendino būtent Vilniuje, mums yra reikšmingas įvertinimas“, – sako M. Žemaitis.
Matoma tai, kas paprastai slepiama
RSHP įkūrėjas Richardas Rogersas kartu su Normanu Fosteriu priklausė architektų kartai, kuri XX amžiaus septintajame dešimtmetyje formavo vadinamąją „high-tech“ architektūros kryptį. Jos esmė buvo paprasta, bet tuo metu revoliucinė – neslėpti konstrukcijų ir technologijų, o paversti jas architektūros dalimi.
Iki tol dauguma pastatų buvo projektuojami taip, kad konstrukcijos ir inžinerinės sistemos liktų nematomos. R. Rogersas siūlė priešingą požiūrį: pastatas turi atvirai parodyti, kaip jis veikia. Plieninės sijos, liftų šachtos, vamzdynai ar ventiliacijos sistemos tapo architektūrinės išraiškos elementais.
Šį principą pasauliui išgarsino Pompidou centras Paryžiuje. Nors pradžioje projektas buvo vadinamas „naftos perdirbimo gamykla miesto centre“, ilgainiui tapo vienu atpažįstamiausių XX amžiaus architektūros simbolių. Būtent ši architektūros filosofija atsispindi ir „Sąvaržėlėje“ – apie 1 500 tonų plieno konstrukcijų leido sukurti dideles, nuo laikančiųjų kolonų beveik laisvas biurų erdves, o stiklinėse šachtose judantys liftai bei matoma konstrukcijų logika tapo ne paslėpta infrastruktūra, bet architektūrinės išraiškos dalimi.
„Sąvaržėlė“ – tarp senamiesčio ir modernaus Vilniaus
R. Rogersas tikėjo, kad pastatai turi būti ne statiški objektai, o gyvos struktūros, kuriančios ryšį su miestu ir žmonėmis. Ši filosofija tapo pagrindu ir pirmajam RSHP projektui Baltijos šalyse.
Pasak RSHP asocijuotojo direktoriaus Jacko Evanso-Newtono, „Sąvaržėlė“ studijai buvo išskirtinė galimybė dirbti mieste, kuriame susitinka skirtingi architektūros laikotarpiai ir urbanistinės tradicijos.
„Pastato vieta tarp Vilniaus senamiesčio ir centrinio verslo rajono suteikė galimybę kurti architektūrą, reaguojančią į abu šiuos kontekstus. Siekėme, kad projektas natūraliai įsilietų į miesto audinį, o kartu kurtų kokybišką viešąją erdvę ir šiuolaikišką darbo aplinką“, – sako J. Evansas-Newtonas.
Anot jo, projektuojant daug dėmesio skirta ne tik pačiam pastatui, bet ir jo santykiui su aplinka – viešosioms erdvėms, kraštovaizdžiui, natūraliai šviesai bei žmonių gerovei.
Vienu didžiausių techninių iššūkių tapo plieninės konstrukcijos įgyvendinimas rinkoje, kur komerciniuose pastatuose vis dar dominuoja gelžbetonio sistemos. Atvirai eksponuojamas plieno karkasas pareikalavo itin glaudaus architektų, inžinierių ir rangovų bendradarbiavimo, tačiau kartu tapo vienu ryškiausių projekto identiteto elementų.
Nauja architektūros kryptis
Per pastaruosius du dešimtmečius dešinysis Neries krantas iš naujo verslo rajono virto viena ryškiausių šiuolaikinės architektūros teritorijų Lietuvoje. Čia koncentruojasi ambicingiausi komercinės architektūros projektai, kurių autoriai – tarptautiniu mastu pripažinti architektai.
Tarp jų – architekto Danielio Libeskindo suprojektuotas verslo centras „Artery“ ir RSHP „Sąvaržėlė“. Tokie projektai stiprina Vilniaus matomumą tarptautinėje architektūros bendruomenėje.
Apie pusantro RSHP architektų vizitas tapo dar vienu ženklu, kad greta istorinio paveldo Vilniuje formuojasi ir naujas pasakojimas – kuriamas pasaulinio lygio architektų ir modernių inžinerinių sprendimų.



