Netikėtai, be pristatymo visuomenei, diskusijų atidengta italų menininko Davide Rivaltos skulptūra „Vilkas“ istorinėje vietoje sulaukė įvairiausių vertinimų, bet dažniausiai užkliūdavo pabrukta gyvūno uodega.

Tai – ne staugiantis Geležinis vilkas didžiojo kunigaikščio Gedimino sapne. Dėl to sutarė vilniečiai, apžiūrėję ant Gedimino kalno atsiradusią skulptūrą ir ją įvertinę.

Jie pastebėjo ir tai, kad panašių D.Rivaltos kūrinių pasaulyje jau pribarstyta, apgailestavo, jog italų menininkas neįsigilino į legendą apie Vilniaus miesto sukūrimą.

Tačiau svarbiausia, kad skulptūra atidengta nė neįvertinus jos ekspertams, jau nekalbant apie platesnes diskusijas. O juk pastatyti paminklą Vilniuje, pamėginti visiems įtikti – Sizifo darbas. Tik ne šiuo atveju.

[[ge:lrytas:lrytas:42856268]]

Paminėjo svarbią sukaktį

Ant Gedimino kalno šiuolaikinio italų menininko D.Rivaltos skulptūra „Vilkas“ atidengta birželio 16 dieną.

Vilniaus ir Romos legendas jungianti skulptūra iškilo minint Lietuvos ir Italijos diplomatinių santykių atkūrimo 35-ąsias metines.

„Simboliška, kad būtent čia miestiečius ir miesto svečius pasitiks kūrinys, jungiantis dvi Europos sostines – Vilnių ir Romą. D.Rivaltos skulptūra „Vilkas“ praturtina Vilniaus kultūrinį kraštovaizdį ir patvirtina, kad miestų tapatybę kuria istorija bei gyvi, šiuolaikiniam žmogui kalbantys simboliai“, – kalbėjo meras Valdas Benkunskas.

[[ge:lrytas:lrytas:38250069]][[ge:lrytas:lrytas:42342727]][[ge:lrytas:lrytas:42864437]]

Anot Lietuvos nacionalinio muziejaus, Gedimino kalno apžvalgos aikštelėje įkurdinta skulptūra „Vilkas“ simboliškai sujungia Vilnių ir Romą. Vilkas užima ypatingą vietą abiejų miestų įkūrimo legendose: Romos istorija neatsiejama nuo Kapitolijaus vilkės, išmaitinusios Romulą ir Remą, o Vilniaus – nuo didžiojo kunigaikščio Gedimino sapno apie Geležinį vilką, paskatinusio valdovą įkurti miestą, kurio garsas pasklis po pasaulį.

„Šiuolaikinio italų menininko kūrinys – bronzinė realistinio dydžio gyvūno skulptūra – ne tik papildo istorinį kraštovaizdį, bet ir primena, kad miestų tapatybę kuria ne vien architektūra ar gynybinės sienos, bet ir pasakojimai, simboliai bei kolektyvinė atmintis“, – pranešime teigė muziejus.

Diskusijoms laiko neskyrė

Skulptūra „Vilkas“ Gedimino kalno apžvalgos aikštelėje atsirado netikėtai, be ilgų diskusijų ir ginčų.

Žurnalistas, istorijos tyrinėtojas Vilius Kavaliauskas žino, kaip sunku Vilniuje pastatyti paminklą. Jis priminė „Laisvės kario“, įprasminančio valstybės simbolį Vytį ir turėjusio iškilti Lukiškių aikštėje, istoriją.

Vos tik paskelbus apie sumanymą pasipylė kaltinimai, kad svarbiausioje miesto aikštėje ketinama pastatyti mongolišką arklį.

„Gerai, kad Vilniuje nėra Mongolijos ambasados, būtų tekę aiškintis. Tik vėliau supratau, kad žirgas buvo „ne prie ko“ – niekas negalėjo užimti aikštės, kurioje jau buvo numatytas paplūdimys“, – prisimindamas mero Remigijaus Šimašiaus įgyvendintą sumanymą šmaikštavo V.Kavaliauskas.

Po skulptūros „Vilkas“ atidengimo jis negailėjo kritikos Vilniaus valdžiai, kuri pasitenkino baikščiu šunėku, gailiai inkščiančiu ir pabrukusiu uodegą.

„Šiuo atveju nebuvo 15 autoritetų komisijos, kadaise atrinkinėjusios sostinei Vytį, nebuvo diskusijų spaudoje. Gal ir gerai, nes mano bendražygis statant „Laisvės karį“, „Geležinio vilko“ brigados įkūrėjas ir vadas Česlovas Jezerskas, pamatęs tik ruošiamą skulptūrą, būtų paėmęs idėjos autorius už atlapų. O „Geležinio vilko“ brigados veteranai gal būtų nuveikę ir kai ką ryžtingesnio.

[[ge:lrytas:lrytas:42954986]]

Dabar gi šis nupiepėlis amžiams užėmė legendinį Gedimino kalną ir turistams bus pateikiama jau kita Vilniaus įkūrimo istorija – pagal merą V.Benkunską“, – liejo apmaudą vilnietis.

Jo nuomone, nereikia įpainioti keistos skulptūros į miestų kūrimo legendas – ji neturi nieko bendro nei su Geležiniu vilku, nei su Kapitolijaus vilke, išmaitinusia dvynius Romulą ir Remą.

Socialinio tinklo paskyroje V.Kavaliauskas pasidalijo jau keliolika metų valstybines dovanas ir simboliką kuriančios įmonės „Metalo forma“ sukurta Geležinio vilko skulptūros vizualizacija.

„Vis dėlto mūsų vilkas dar gali kaukti – nors teoriškai“, – pabrėžė vilnietis.

Kalnas – vieta simboliams

Buvęs meras, dabar Seimo narys Artūras Zuokas priminė, kad Gedimino kalnas nėra eilinė viešoji erdvė. Tai viena svarbiausių Lietuvos valstybingumo, Vilniaus istorijos ir tautinės atminties vietų.

„Todėl pirmasis klausimas, kuris man kilo, buvo labai paprastas: ar tikrai buvo pakankamai suvokta, ką šioje vietoje reiškia Geležinio vilko simbolis?“ – klausė jis.

A.Zuoko nuomone, Vilniaus Geležinis vilkas nėra paprastas vilkas. Tai mitinė būtybė, pranašystės simbolis, miesto ir valstybės gimimo metafora. Legendoje svarbus ne pats gyvūnas, o jo reikšmė. Todėl Geležinio vilko negalima sutapatinti su bet kuriuo vilko atvaizdu.

Seimo nario žodžiais, būtent tai puikiai suprato skulptorius Gediminas Karalius, kurio skulptūra „Geležinis vilkas“ nevaizdavo vilko kaip zoologinio objekto.

Skulptūroje vilkas sudarytas iš arkų, bokštų, kolonų ir architektūros formų. Tai ne gyvūnas – tai pats Vilnius. Tai miesto, pilies ir valstybės simbolis, įkūnytas mitinėje būtybėje.

„O ant Gedimino kalno pastatyta skulptūra vaizduoja realistinį Apeninų vilką.

Tai gali būti įdomus meno kūrinys ir prasmingas Lietuvos bei Italijos draugystės simbolis, tačiau jis neturi tiesioginio ryšio su Vilniaus Geležinio vilko mito prasme“, – įsitikinęs A.Zuokas.

Jį dar labiau stebina tai, kad dėl tokio sprendimo nevyko platesnė vieša diskusija: „Kai kalbame apie Gedimino kalną, klausimas nėra vien meninis. Tokiose vietose kiekvienas simbolis tampa valstybės pasakojimo dalimi.“

Politikui sunku įsivaizduoti, kad Romoje ant Kapitolijaus kalvos būtų atsiradęs kitos valstybės mitologinis simbolis arba kad Paryžiuje vienoje svarbiausių nacionalinės atminties vietų būtų pastatytas svetimos kultūros ženklas be rimtos visuomeninės diskusijos. Tokiose vietose simboliai pasirenkami itin atsakingai.

Skulptūrą „Vilkas“ A.Zuokas siūlė vertinti kaip laikiną Lietuvos ir Italijos kultūrinės draugystės projektą: „Jai galima rasti vietą Vilniuje, o Gedimino kalnas turėtų likti vieta simboliams, kurie tiesiogiai kalba apie Lietuvos istoriją, Vilniaus legendą ir mūsų valstybės tapatybę.“

Apgyvendino Sapiegų parke

„Daugelis pasaulio sostinių turi savo simbolius, demonstruojamus lankomiausiose vietose. Legendinė Romos vilkė, išmaitinusi savo pienu miesto įkūrėjus brolius Romulą ir Remą, stovi ant Kapitolijaus kalvos, Krokuvos slibino skulptūra – Vavelio rūmų papėdėje.

Tie pasakojimai giliai įsirėžia svečiui į sąmonę ir augina žinomumą apie miestą. O kur stovi mūsų kunigaikščio Gedimino susapnuotas Geležinis vilkas? Sapiegų parke. Vis dėlto tai ne ta vieta, kurioje Gediminas susapnavo staugiantį vilką“, – dalijosi nuomone savivaldybės tarybos narė konservatorė Rasa Baškienė.

Ji rėžė: nesugebėdami patys pastatyti Geležinio vilko skulptūros gavome italų menininko čekoslovakų aviganį.

Roma įsileistų lietuvius?

Bet meno ir bažnyčios istorikė, diplomatė Irena Vaišvilaitė priminė, kad Italijos dovana diplomatinių santykių sukakčiai – kartu su Caravaggio paveikslo „Šv.Marijos Magdalietės ekstazė“ paroda: „Tad toną gal reikėtų pasverti bent jau pagal patarlę – dovanotam arkliui...

Skulptūra profesionali, bet į jokį paminklą nepretenduoja. Tai tik subtili aliuzija į vilką, gyvenusį ant šitos kalvos, ir į vilkę ant Kapitolijaus, taigi į mūsų mitinius ryšius su Roma. Bet subtilumas ne mūsų dabartinės viešosios kultūros savybė.“

Į tai Valstybinės kalbos inspekcijos viršininkas Audrius Valotka atsakė klausdamas: ant kurios Romos kalvos bus pastatytas lietuvių menininko sukurtas Geležinis vilkas?

O savivaldybės tarybos narys, Centro dešinės sąjungos atstovas Vydūnas Sadauskas neslėpė ironijos – jeigu Gediminas būtų susapnavęs tokį kuklų ir nedrąsų vilkiuką, tai Lizdeika būtų pasakęs: „Kunigaikšti, čia ne sostinės ženklas. Geriausiu atveju – savaitgalio sodybos projektas.“

„Vilnius turbūt būtų likęs miškuose, o sostinė šiandien būtų Trakuose“, – spėjo politikas.

Būdinga jauniems gyvūnams

Pabrukęs uodegą šuo, pavadintas vilku, žiūri į UNESCO saugomo Vilniaus istorinio miesto centro buferinės apsaugos zonos statybas. Taip skulptūrą „Vilkas“ apibūdino urbanistas Gintautas Tiškus.

Pabrukta uodega užkliuvo daugeliui vilniečių.

Anot aplinkotyros specialistės Sandros Pranckevičienės, priglaudęs uodegą po kūnu vilkas siunčia aiškų signalą apie baimę, nerimą ar gynybinį elgesį.

Tai būdinga jauniems vilkams, kurie susiduria su dominuojančiais gaujos nariais, arba situacijose, kai vilkas susiduria su žmonėmis, neįprastais dirgikliais ir pavojais.

„Ši pozicija sumažina jo silueto dydį ir išreiškia paklusnumą“, – aiškino specialistė.

Galima pastebėti panašumų

G.Tiškus minėjo, kad tokių vilkų D.Rivalta sukūrė ne vieną. Iš tiesų prieš porą metų Norvegijos sostinėje Osle, karališkosios šeimos rezidencijos parke, buvo atidaryta D.Rivaltos paroda, kurioje daugiau nei dešimt laukinių gyvūnų skulptūrų, pagamintų iš bronzos, stiklo pluošto ir aliuminio.

Beje, viena vilko skulptūra labai panaši į tą, kuri iškilo ant Gedimino kalno.

Italo skulptūros, tarp kurių yra ir vilkų, Pjankastanjajo (Piancastagnaio) miestelyje Italijoje – daugiau nei vien meninė intervencija. Jos yra sambūvio su laukine gamta, vietovių tapatybės ir pasaulio ateities apmąstymai.

Taip pat D.Rivaltos kūriniai nuolat eksponuojami Ravenoje, Riminyje, Trieste, Florencijoje, Romoje, Dubline ir kituose Europos miestuose. Jo darbai pristatyti Italijos ir užsienio muziejuose bei institucijose, nuo 2017 metų menininkas aktyviai kuria ir eksponuoja darbus viešosiose erdvėse.

Jo gyvūnų skulptūros – liūtai, orangutanai, vilkai ir kiti gyvūnai – dažnai atsiranda istorinėse ar reprezentacinėse vietose, kur tampa ne tik meniniais objektais, bet ir kultūrinės atminties, gamtos ir žmogaus santykio simboliais.

Nuo 2019 metų dvi D.Rivaltos skulptūros „Liūtai“ nuolat eksponuojamos Kvirinalio rūmuose Romoje. Vėliau jo darbai buvo pristatyti Italijos ambasadose ir rezidencijose Vašingtone, Paryžiuje, Dubline, Osle bei kitose reikšmingose kultūros ir diplomatijos erdvėse.

Eksponuoja meno kūrinį?

Įsiplieskus diskusijoms savivaldybės tarybos narė konservatorė Kamilė Gogelienė priminė, kad skulptūra „Vilkas“ nėra paminklas ar memorialinis objektas. Tai šiuolaikinio meno kūrinys, kuris Lietuvos nacionaliniam muziejui buvo padovanotas ir papildė muziejinių vertybių rinkinį.

„Kūrinys eksponuojamas Lietuvos nacionalinio muziejaus erdvėje – Gedimino kalno apžvalgos aikštelėje – kaip laikina muziejinė ekspozicija.

Tokia praktika įprasta daugelyje pasaulio muziejų, kai muziejinės vertybės ar šiuolaikinio meno kūriniai pristatomi ne tik uždarose salėse, bet ir istoriškai ar kultūriškai reikšmingose viešose erdvėse.

Meno kūrinys ant Gedimino kalno eksponuojamas atsakingai – gavus visus reikalingus leidimus ir suderinimus su kultūros paveldo bei teritorijų priežiūros institucijomis“, – aiškino K.Gogelienė.

Nuo Gedimino kalno pabrukęs uodegą vilkas dairysis iki 2029 metų.

Dovana Vilniui suskaldė miestą: pabrukusi uodega tapo didesne problema nei pats vilkas (2)