Biblioteka iškilo Medoros miestelyje, greta Theodore’o Roosevelto nacionalinio parko. Architektai siekė, kad statinys ne stovėtų ant kalvos, bet taptų jos dalimi, todėl du pailgi pastato tūriai įleisti į reljefą, o juos dengia didžiulis banguojantis žaliasis stogas.
Stogas tapo kraštovaizdžio dalimi
Maždaug 11,2 tūkst. kv. metrų ploto stogas apsodintas vietinėmis augalų rūšimis ir yra visiškai pritaikytas lankytojams. Juo galima vaikščioti, grožėtis nacionalinio parko vaizdais, o sutemus – stebėti žvaigždes.
Susiję straipsniai
Biblioteka pastatyta 93 akrų, arba maždaug 37,6 hektaro, teritorijoje. Joje taip pat įrengtas beveik kilometro ilgio takas, lauko klasės, nedideli paviljonai, apžvalgos vietos ir poilsio erdvės.
Pats pastatas suvokiamas ne tik kaip muziejus, bet ir kaip kelionė per kraštovaizdį. Lankytojai kviečiami judėti nuo vienos ekspozicijų erdvės prie kitos, išeiti į lauką, užlipti ant stogo ir patirti aplinką, kuri kadaise suformavo paties T. Roosevelto požiūrį į gamtos apsaugą.
Sienos – iš vietos grunto
Dviejų pagrindinių pastato korpusų viduje įrengtos erdvios ekspozicijų salės, o juos jungia atvira centrinė perėja. Konstrukcijoms panaudota masyvi mediena, vietinis regeneruotas medis, plienas ir mažesnio anglies pėdsako betonas.
Vienu ryškiausių interjero akcentų tapo plūktos žemės sienos, pagamintos naudojant vietoje iškastą gruntą. Natūrali jų spalva ir sluoksniuota faktūra atkartoja aplinkinių kalvų geologiją, todėl ryšys su kraštovaizdžiu juntamas ir pastato viduje.
Į patalpas natūrali šviesa patenka pro kampuotus stoglangius, įkomponuotus šešiakampiame lubų tinkle. Šviesa krinta ant žemės sienų ir pagrindinių lankytojų takų, dienos metu keisdama interjero nuotaiką.
Snohetta nuotr.
Siekia gaminti daugiau energijos, nei sunaudoja
Projektuojant biblioteką daug dėmesio skirta ne tik pastato išvaizdai, bet ir jo poveikiui aplinkai. Saulės elektrinės ir geoterminės sistemos turėtų pagaminti daugiau švarios energijos, nei pastatui reikės, o visos nuotekos bus išvalomos ir pakartotinai panaudojamos vietoje.
„Snøhetta“ teigimu, pastatas pretenduoja tapti vienu ambicingiausių kultūros objektų, siekiančių griežto „Living Building“ tvarumo sertifikato. Tikslas – biblioteką eksploatuoti neutraliai anglies dvideginio atžvilgiu ir paversti ją tvarios architektūros pavyzdžiu.
Komplekse įrengta apie 3,7 tūkst. kv. metrų ekspozicijų erdvių, 300 vietų auditorija ir didelė dengta terasa, iš kurios atsiveria aplinkinių slėnių panorama. Ekspozicijos pasakoja apie 26-ojo JAV prezidento gyvenimą, jo politinę veiklą, gamtosaugos idėjas ir ryšį su Šiaurės Dakotos kraštovaizdžiu.
Snohetta nuotr.
T. Rooseveltas JAV prezidentu tapo 1901 metais ir šias pareigas ėjo iki 1909-ųjų. Jo prezidentavimo metu buvo plečiamos saugomos teritorijos, steigiami nacionaliniai parkai, miškai ir laukinės gamtos rezervatai, todėl bibliotekos kūrėjai pastatą pristato kaip duoklę jo gamtosauginiam palikimui.
Visas projektas, apimantis pastatą, ekspozicijas, teritorijos sutvarkymą ir veiklos fondą, kainavo apie 450 mln. JAV dolerių (396 mln. eurų) Planuojama, kad per metus biblioteką aplankys iki 200 tūkst. žmonių.