Rokiškis – ir langinių miestas: pasipuoš visai naujais, niekam dar neregėtais kūriniais

Pirmąją rugpjūčio savaitę (3–7 dienomis) Žiobiškio turistinėje bazėje vėl kvepėjo dažais, vėl klegėjo dailininkų balsai ir diskusijos, o ant langinių gimė naujos istorijos. Per penkias kūrybos dienas aštuoni dailininkai, dauguma jų – nuo pirmojo plenero kasmet dalyvaujantys menininkai: Arūnas Augutis, Arvydas Bagdonas, Aušra Viduolienė, Rasa Staskonytė, Dovilė Tomkutė, Diana Zviedrienė, Romas Pučekas ir Jolanta Konstancija Jasukaitienė – kūrė naujas langinių istorijas ir antram gyvenimui prikėlė keletą senųjų.

Visuomeninės organizacijos „Tyzenhauzų paveldas“ pirmininkė Giedrė Solovjovienė skaičiavo, kad po kūrybinės savaitės rokiškėnai ir miesto svečiai pamatys net 12-a naujų langinių, pieš Rokiškio miesto šventę papuošiančių dar vieno Respublikos gatvės pastato sienas.

„Net 6 pastato, kuriame visai neseniai įsikūrė vintažinių prekių ir dekoro parduotuvė „Richcorner“, langai bus papuošti visai naujomis, niekam dar neregėtomis ir nematytomis, langinėmis (po dvi dalis prie kiekvieno – aut. past.). Pasikeis ir didžiosios, Nepriklausomybės aikštėje stovinčios langinės, kurias labai myli rokiškėnai, kuriomis grožisi ir stebisi miesto svečiai. Du plenero senbuviai – Arvydas Bagdonas ir Aušra Viduolienė jas perpiešė naujai, dedikuodami vieno garsiausių mūsų krašto dailininkų Justino Vienožinskio 140-osioms gimimo metinėms“, – apie netrukus miestą papuošiančius naujus meno kūrinius pasakojo G. Solovjovienė.

Ne vienerius metus plenero dalyviai ne tik tapo naujas, tačiau ir restauruoja senąsias, ilgesnį laiką praeivius džiuginančias langines. Anot G. Solovjovienės, lauke ištisus metus pastatus puošiantiems dailininkų darbams negailestingos yra oro sąlygos: saulė, vėjas, lietus, tad natūralu, jog praėjus kuriam laikui, darbus reikia atnaujinti. Šiais metais restauruotos keturios langinės, kabojusios šalia Astos Keraitienės studijos ant Nepriklausomybės aikštėje esančio pastato: pakoreguotos linijos, atnaujinti piešiniai. Ypatingą džiaugsmą G. Solovjovienei šioje situacijoje kėlė ne tik „atgimusios“ langinės, o ir tai, kad prie jų atnaujinimo prisidėjo draugai-partneriai „Mokslo klubo“ bendruomenė bei pačios „Tyzenhauzų paveldo“ organizacijos nariai.

Pasmalsavus, kokią tematiką menininkai rinkosi dailindami langines „Richcorner“ parduotuvės pastatui, pašnekovė sakė, kad parduotuvės savininkė pasidalino su dailininkais savo vizija ir norais: „Ji norėjo, kad atsispindėtų būtent vintažo parduotuvė, tad ant langinių atsirado veidrodžiai, kuriuose atsispindi dvaras ir bažnyčia, vazos ir puokštės. Menininkai ir patys apsižiūrėjo parduotuvėje ir tai, ką pamatė, atsispindėjo ant langinių“.

Pasak organizacijos pirmininkės, dailininkai visada susitinka su namo, kurį papuoš langinės, savininku ir aptaria, kas galėtų atsispindėti jų kūryboje ir bando atliepti savininkų norus.

Nors šiandien sunku suskaičiuoti, kiek per 22-ejus plenero metus buvo paruošta langinių ir kiek namų jomis papuošta, visgi aišku viena, kad dailininkai puošti miesto dar nepavargo. G. Solovjovienė juokėsi, kad menininkai tikrai turi minčių ir jų nepristigs, o svarbiausia, kad nepavargtų idėjos „variklis“ Arūnas Augutis, ant kurio pečių gula didžiausia organizavimo ir vykdymo našta.

„Arūnas – vienas idėjos autorių, nuolatinis plenero dalyvis ir organizatorius. Be jo niekas ir nevyktų. Pavadintas plenero siela jis labai smagiai atsakė, kad yra „plenero auka“, nes tikrai daug savęs plenerui atiduoda“, – juokėsi G. Solovjovienė.

O penktadienio pavakarę įvykusio XXII-ojo plenero uždarymo šventėje nuaidėjo dar viena įdomi mintis, kuri „užkabino“ asociacijos „Tyzenhauzų paveldas“ pirmininkę: „Dovilė Tomkutė klustelėjo, ar yra atlikta kokia nors menotyrininko studija apie šį darbą? Ir supratom, kad ne. Yra išleista knyga apie langines, bet rimtesniu, analizuojančiu žvilgsniu niekas į tai dar nepažvelgė. Mes žiūrim į visa tai labiau buitiškai, visgi tai yra meno kūriniai. Tad pamastėm apie artėjantį 25-ąjį plenero jubiliejų ir gal ta proga dalyvius pakviesime ne tik tapyti, tačiau jau galėsime pasakyti, kiek svarus jų indėlis žvelgiant iš menotyrininkų perspektyvos“.

Kol kas tiek naująsias, tiek atnaujintas didžiąsias „lunginyčias“ galima apžiūrėti Krašto muziejuje – jos puošia Lionginio Šepkos ekspozicijos prieigas. Iš čia į joms numatytas vietas perkeltos bus prieš miesto gimtadienio šventę.