Šanchajuje įsikūrusios studijos „Xiang Architects“ suprojektuotas Chenhu migruojančių paukščių stebėjimo bokštas pastatytas Chenhu šlapynių teritorijoje, kuri kasmet nuo spalio iki kovo sulaukia daugiau kaip 100 tūkst. migruojančių paukščių.
Tačiau architektai nesiekė sukurti vien dar vienos apžvalgos aikštelės. 19,9 metro aukščio statinys tapo savarankišku kraštovaizdžio objektu – ryškiu, kampuotu ir sąmoningai nesistengiančiu susilieti su gamta.
Dvi laiptinės – du skirtingi keliai
Susiję straipsniai
Bokštas stovi ant maždaug 22 metrų aukščio natūralios Xianglushan vietovės pakilumos, todėl jo siluetas kraštovaizdyje matomas iš toli.
Didžiausia staigmena laukia viduje. Bokšto struktūra sukurta dvigubos spiralės principu: dvi priešingomis kryptimis besisukančios laiptinės leidžia lankytojams kilti ir leistis skirtingais maršrutais.
Žvelgiant iš vidaus, jų persipynimas sukuria beveik optinės iliuzijos įspūdį – laiptai, atramos ir platformos persikloja skirtinguose aukščiuose.
Architektai atsisakė centrinės atraminės konstrukcijos. Vietoj jos bokšto stabilumą užtikrina su laiptinėmis susietos priešingomis kryptimis išdėstytos plieninės įstrižainės.
Bokštas surinktas iš 24 surenkamųjų dalių.
Ne tik užlipti į viršų
Įprastame apžvalgos bokšte tikslas aiškus – kuo greičiau pasiekti viršų. Čia architektai norėjo priešingo efekto.
Devyni laiptų tarpsniai, kurių kiekvienas pakelia lankytoją maždaug 1,5 metro, suskaido kelionę į atskirus etapus. Skirtinguose aukščiuose įrengtos net 24 apžvalgos platformos.
Kylant vaizdas nuolat keičiasi: vienoje vietoje dėmesį patraukia artimiausia augmenija ar šlapynės fragmentas, kitoje atsiveria vis platesnis horizontas.
Taip lankytojas skatinamas ne tiesiog užlipti į viršų, bet sustoti ir pamatyti tai, ko nuo aukščiausios aikštelės galbūt net nepastebėtų.
„Xiang Architects“ šią patirtį apibūdina trimis etapais – kilimu, posūkiu ir žvilgsniu į tolį. Laiptai suteikia judėjimui ritmą, o platformos tampa vietomis sustoti ir apžvelgti aplinką.
Pačiame viršuje atsiveria nevaržomi regiono vaizdai – matyti Tonghu miestelis ir Tongshun upė.
Nesistengė pasislėpti gamtoje
Ne mažiau nei konstrukcija išsiskiria ir bokšto išorė.
Architektai pasirinko plieno apdailą ir sąmoningai atsisakė bandymo statinį vizualiai „ištirpdyti“ kraštovaizdyje. Priešingai – jis turi aiškų, beveik skulptūrišką charakterį.
Vis dėlto bokšto išvaizda keičiasi kartu su aplinka. Apsiniaukusią dieną jo metaliniai paviršiai gali tarsi išnykti šlapynių rūke, giedrą dieną atspindėti mėlyną dangų, o vakare įgauti šiltą saulėlydžio atspalvį.
Pasak architektų, statinys neimituoja gamtos ir nesistengia joje pasislėpti – ryšys su aplinka kuriamas per šviesos ir medžiagos kaitą.
Rezultatas – objektas, kuris vienu metu yra ir paukščių stebėjimo vieta, ir apžvalgos bokštas, ir savotiška architektūrinė skulptūra.
Chenhu bokštas parodo, kad net labai aiškią ir utilitarią funkciją – suteikti vietą stebėti migruojančius paukščius – galima paversti patirtimi, kurioje ne mažiau svarbus tampa pats kelias į viršų.