Klaipėdos teritorijų pokyčiai – daugiau inovacijų ir smagumo

Čia miestas, o ten – gamyklos. Didžiųjų Lietuvos miestų gyventojai ilgą laiką jų teritorijas skirstė į tinkamas gyvenimui ir pramogoms bei tas, kur vien teršalai ir triukšmas.

Vilniuje buvusios pramonės teritorijos virsta parduotuvių bei gyvenamaisiais kvartalais. Kaip turėtų keistis Klaipėda ir jos pietiniai rajonai, esantys šalia Klaipėdos laisvosios ekonominės zonos (LEZ) teritorijos? Apie tai – architektų diskusija.

Architektas, urbanistas, urbanistikos įmonės „mmap“ direktorius Martynas Marozas įsitikinęs, kad pramonės teritorija turi tapti natūralia miesto tąsa ir pirmiausia atsikratyti per daug metų susiformavusio įvaizdžio: „Iki šiol likęs įvaizdis, kad pramonės teritorija atrodo it XIX amžiaus anglių kasykla, kurioje dirba suodini darbininkai.

Tačiau šiais laikais pramonė yra švarus dalykas, turintis atitikti Europos Sąjungos keliamus reikalavimus. Žinoma, triukšmo išvengti neįmanoma, nes važiuoja krovininis transportas, bet visa kita keičiasi.

Sunkiosios pramonės įmonėms reikia vis daugiau dizainerių, mokslininkų, tyrėjų, o kitus darbus nudirbs mašinos ir robotai.

Todėl gali būti, kad netrukus 10 hektarų užimančioje teritorijoje dirbs 20–30 žmonių, o ne tūkstantis, kaip būdavo anksčiau.“

Klaipėdos LEZ jau pradėjo įgyvendinti prieš keletą metų architektų pradėtą kurti viziją, kuri turėtų tapti patrauklesne aplinka tiek uostamiesčio gyventojams, tiek inovatoriams ir kūrėjams. Po truputį juda ir pirmasis realus šios vizijos projektas – laboratorijų, biurų, gamybos ir kūrybos miestelis „Curonia“.

Anot M.Marozo, pagrindinė LEZ ašis – Pramonės gatvė, kurioje, kaip pasako ir pats pavadinimas, įsikūrusios beveik visos įmonės. Palei šią ašį vyksta visa LEZ plėtra.

Architektas pažymėjo, kad atsiradus Lipkių gatvei smarkiai pagerėjo Klaipėdos LEZ jungtis su pietiniais miesto rajonais.

„Atvykus į Klaipėdą pats greičiausias būdas patekti į pietinius rajonus – Debreceną, Gedminus, Laukininkus – per Šilutės plentą, Lypkių gatvę, per LEZ ir Statybininkų prospektą, kur susiformuoja tarsi skruzdžių takas. Lypkių gatvė turi daugiau potencialo nei kitos, kuriose nėra tokio naujai atsiradusio srauto“, – svarstė M.Marozas.

Tuomet architektai kartu su LEZ atstovais ėmė svarstyti, kaip tą ašį sustiprinti.

„Savo vizijose esame numatę, kad aplink šią ašį galėtų būti kuriamos ne tik klasikinės pramonės įmonės.

Galbūt ten galėtų atsirasti vietos mokslo ir technologijų centrams bei paslaugoms, kad iš darbo grįžtantiems ar į Klaipėdą atvykusiems žmonėms būtų patogu apsipirkti ar užeiti į kirpyklą“, – pasakojo M.Marozas.

Architekto minėta ašis baigiasi ties Statybininkų prospektu, kur yra birių krovinių terminalas ir gana didelės miesto teritorijos.

M.Marozas neatmetė, kad Statybininkų prospektas kada nors tolimoje ateityje galėtų užsibaigti antruoju „Memelio miestu“ – taip vadinamas naujų namų kvartalas Danės krantinėje.

Buvusiai „Klaipėdos kranų“ teritorijai, esančiai Šilutės plente 103, taip pat yra parengta vizija, kaip šią teritoriją paversti daugiafunkciu komercijos ir paslaugų centru.

„Jei viskas kaip karoliai būtų sukabinta ant vienos ašies, ant jos turi kabėti ne tik pramonė, bet ir įvairios paslaugos.

Tokia yra Klaipėdos LEZ teritorija aplink Lipkių gatvę – tiek su technologijų ir inovacijų centrais, tiek su paslaugomis“, – svarstė M.Marozas.

Urbanisto nuomone, senoji pramonės teritorija, kur veikė „Klaipėdos kranai“ ir kitos įmonės, galėtų būti panaši į „Ogmios miestą“ Vilniuje – prekybos ir pramogų rajoną, sukurtą buvusių dirbtuvių ir kitų įmonių vietoje.

Naujų statinių jame nedaug – parduotuvėms panaudotos jau seniau ten stovėjusių pastatų konstrukcijos.

Daug iki šiol neįveiklintos infrastruktūros M.Marozas pastebėjo ir uostamiestyje.

Anot architekto, ji itin dera didelėse erdvėse, tačiau anksčiau veikusios pramonės teritorija yra per didelė, kad ją būtų galima pakeisti vienu metu, todėl tikėtina, jog tai bus daroma etapais.

„Paprasčiausias projektas – ne statyti naują, o įveiklinti esamą pastatą, kuris sukurs trauką, leidžiančią išjudinti ir kitus projektus neišleidžiant labai daug pinigų“, – aiškino architektas.

LEZ jau yra pradėjęs permainas, todėl, M.Marozo nuomone, būtų logiška, kad Klaipėdos savivaldybė pratęstų tą transformacijos ašį į pietinius rajonus.

„Taip jau yra: jei stiprini vieną ašį, tai turi efektą ir aplink esančioms teritorijoms.

Šios ašies transformacija išjudins kitas miesto ašis ir susijungs su Taikos prospektu“, – sakė jis.

M.Marozas Klaipėdoje įžvelgė ne tik per LEZ teritoriją einančią pramonės ašį. Jo nuomone, Statybininkų prospektas ir už jo esantys rajonai galėtų tapti socialinio atsinaujinimo ašimi.

Ten dar yra investuotojams įdomių neužstatytų teritorijų, kurias sujungus su savivaldybei priklausančia viešąja infrastruktūra būtų tinkamai panaudotas vadinamasis skruzdžių takas.

Anot urbanisto, pertvarkyti tankiai apgyvendintus rajonus – sudėtinga. Tai yra tankiausiai apgyvendintos teritorijos ir pagal gyventojų sumokamus mokesčius pačios pelningiausios.

Šie mokesčiai sudaro daugiau negu pusę miesto biudžeto.

Kartu turi būti sprendžiamos ir demografinės senėjimo problemos. M.Marozas atkreipė dėmesį, kad dauguma šiuose rajonuose esančių daugiabučių statyti sovietmečiu. Ten gausu penkiaaukščių namų, kurie neturi liftų ir jau nebėra tinkami senstančiai visuomenei.

Architektas siūlė įvertinti ir tai, kad, visuomenei senstant, vietoj vaikų darželių reikės daugiau paslaugų senjorams.

Anot M.Marozo, sunkiausia yra surasti vietą, nuo kurios būtina pradėti permainas: „Viskas prasideda nuo kažkokios idėjos, apie kurią imama diskutuoti. Aplink šitą ašį yra tūkstančiai savininkų, reikia, kad visi sugebėtų draugiškai komunikuoti ir daiktus vadinti tuo pačiu vardu. Nuo to prasideda visi didieji pokyčiai.“

M.Marozas atkreipė dėmesį, kad dabar svarstomiems pokyčiams įgyvendinti gali prireikti kelerių metų: „Nė vienas miestas nebuvo pastatytas per vieną dieną. Realiai kiekvienas projektas nuo jo idėjos iki objekto atidarymo užtrunka 8–10 metų.“

Siūlo viską griauti

Apie pokyčius, kurie jau vyksta, ir apie tai, ko dar trūksta pietiniams Klaipėdos rajonams, žurnale „Kultūrpolis“ diskutavo bendrovės „UP architektai“ architektas Algirdas Stripinis bei architektų biuro „Urbanistinė architektūra“ vadovas Petras Džervus.

Lietuvos architektų sąjungos Klaipėdos skyriaus valdybos nario P.Džervaus nuomone, sovietiniai miegamieji rajonai yra miesto piktžaizdė visur – ne tik Klaipėdoje, ne tik Lietuvoje.

„Reikia viską griauti ir nieko negailėti. Tikrai suveiktų tik totalus perstatymas.

Reikėtų perdaryti visą rajonų struktūrą, o kaip tai įgyvendinti, niekas nežino, be to, reikėtų didžiulių investicijų.

Natūraliai miestas nesivysto taip, kaip tie rajonai. Juk ne dėl architektūrinės vizijos sovietiniai daugiabučiai stovi taip, kaip stovi, o dėl to, kad tiek tepasisuko krano strėlė.“

Architektas panašią tendenciją pastebėjo ir kitose šalyse – modernistiniai rajonai užaugino savo kartas, o praturtėję žmonės ima ieškoti, kur išsikelti.

O štai architektas A.Stripinis įsitikinęs, kad sovietmečiu pastatytą ir jau nebepatrauklią pietinę uostamiesčio dalį galima pertvarkyti.

„Didžiuliai prospektai ir atstumai tarp pastatų, neužpildytos erdvės. Tai nėra vieta, kur jauku gyventi. O būtent ten įsikūrę 70 proc. Klaipėdos gyventojų.

Buvo daug diskusijų, kaip tą rajoną išjudinti, – galvota ir apie biblioteką, ir apie baseiną.

Nors namai renovuojami, aplinka šiek tiek aptvarkoma, problemos iš esmės tai nesprendžia“, – sakė A.Stripinis.

Jis priminė gerą Rytų Berlyno pavyzdį.

Ten panašus sovietinių laikų kvartalas virto pačiu madingiausiu rajonu – vietos struktūra nebuvo iš esmės pakeista, bet suformuotos patrauklios erdvės, sukoncentruotas pėsčiųjų srautas, tą vietą pamėgo verslas, kūrėsi kavinės: „Ir mums reikėtų kažko panašaus – išskirti zonas, kurios turėtų potencialą tapti patrauklia viešąja erdve. Kad žmonės galėtų burtis ten, ne tik prekybos centruose“, – svarstė architektas.

A.Stripinis atkreipė dėmesį, kad čia daug nuveikti gali ir meno bendruomenė.

Jo manymu, laikinos ekspozicijos, renginiai ir meno dirbtuvės pagyvina kultūrinių taškų stokojančius miesto rajonus: „Tose Klaipėdos vietose, kuriose yra didžiulė gyventojų koncentracija, nėra jokių vidinių bendruomeninių centrų.