Iš pirmo žvilgsnio tai sėkmingai funkcioniuojančio regioninio miesto istorija. Tačiau už gražiai sutvarkytų erdvių ir naujų projektų slypi klausimas, kurio neįmanoma apeiti: ar Molėtai sugebės tapti miestu, kuriame žmonės ne tik lankosi, bet ir pasilieka gyventi?
Šis klausimas ypač aktualus dėl demografijos. 2024 metų pabaigoje Molėtų rajone buvo deklaruota 17 218 gyventojų, o 2025-ųjų pabaigoje – 16 798. Tad per metus jų sumažėjo 420. Vis dėlto yra ir pozityvus signalas: migracijos balansas išlieka teigiamas – į rajoną atvyksta daugiau žmonių nei iš jo išvyksta.
Nuo ežerų prie aukštųjų technologijų
Susiję straipsniai
Miesto valdžia rodo akivaizdžias pastangas sukurti priežastį žmonėms čia pasilikti. Ryškiausiu šio pokyčio simboliu tapo „Teltonika“. Technologijų bendrovės investicijos Molėtuose tapo vienu didžiausių miesto ekonominio gyvenimo lūžių per nepriklausomybės laikotarpį. Į technologijų centrą investuota daugiau kaip 32 mln. eurų, buvo numatyta sukurti iki 500 darbo vietų.
Tai svarbu ne vien dėl pačios investicijos. Regioniniame mieste aukštųjų technologijų įmonė keičia ir miesto savivoką. Molėtai ima kalbėti ne tik apie turizmą ir poilsį, bet ir apie darbą, inovacijas, kvalifikuotus specialistus ir galimybę kurti karjerą neišvykstant į Vilnių.
Antai 2023 metais Molėtuose pradėta gaminti ir „TeltoHeart“ – medicininė išmanioji apyrankė, o technologijų centras tais pačiais metais buvo pripažintas geriausiu metų komercinio nekilnojamojo turto projektu.
Tokie pavyzdžiai regione yra daugiau nei verslo naujiena. Jie siunčia signalą, kad mažesnis miestas gali būti ne tik vartotojas, bet ir technologijų kūrimo vieta.
Savivaldybė aktyviai investuoja į teritorijas, kurios galėtų būti pritaikytos naujiems verslams, o verslo aplinką bando stiprinti ir mažesnėmis priemonėmis.
2025 metais pagal Smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo programą buvo finansuotos 35 paraiškos ir paskirstyta 45 tūkst. eurų – mažame mieste tokia parama yra išties reikšminga pradedančiam verslui.
Molėtų turizmo ir verslo informacijos centro veikla šioje vietoje taip pat svarbi: konsultacijos, mokymai, renginiai ir pagalba verslui rodo, kad siekiama ne vien pritraukti vieną didelį investuotoją, bet ir auginti vietos ekonominę ekosistemą.
Ir čia atsiranda viena svarbiausių Molėtų ateities krypčių – pasiūlyti ne tik darbo vietą, bet ir gyvenimo kokybę.
Ežerai – didžiausias turtas, bet ne vienintelė strategija
Molėtams nereikia ieškoti to, ko neturi kiti miestai. Didžiausias jų turtas yra čia pat – ežerai, miškai, kraštovaizdis, mažas miesto mastelis ir artumas iki Vilniaus.
Molėtų rajonas užima 1367 kvadratinių kilometrų teritoriją, jame yra vienuolika seniūnijų. Pats miestas įsikūręs tarp Siesarčio, Luokesų ir Dūrių ežerų, o iš rytų prie jo prieina Pastovio ežeras ir Labanoro regioninis parkas. Iki Vilniaus – tik apie 65 kilometrus.
Tokio derinio nereikia dirbtinai kurti, juo tereikia pasinaudoti. Tad Molėtai turi galimybę būti ne tik vieta, į kurią atvykstama vasarą maudytis.
Čia turizmas vis labiau siejamas su viešąja infrastruktūra, kultūra, aktyviu poilsiu, gamtos pažinimu ir ilgesniu lankytojo buvimu. O tai svarbu, nes vien gražaus kraštovaizdžio šiandien nebeužtenka.
Nors per pastaruosius septynerius metus nakvynių skaičius apgyvendinimo įstaigose sumažėjo maždaug 19 procentų, 2025–2031 metų strateginiame plane numatytas konkretus tikslas – šį skaičių padidinti penktadaliu lyginant su 2024 metais.
Tai yra puikiausias įrodymas, kad Molėtai pradeda žiūrėti į turizmą ne vien kaip į gamtos privalumą, bet ir kaip į ekonomiką, kuriai reikia profesionalios infrastruktūros bei turinio.
Galbūt būtent čia ir slypi vienas didžiausių miesto potencialų: ne bandyti tapti dar vienu kurortu, o sukurti savitą Molėtų modelį – miestą, kuriame gamta – ne dekoracija, o kasdienio gyvenimo dalis.
Kai ežeras tampa miesto dalimi
Puikus pavyzdys – Pastovio ežero prieigos. Ir kalbama ne tik apie taką prie vandens, o apie planuojamas įrengti poilsio vietas, suolus, pikniko stalus, kepsnines, atliekų dėžes, saulės energija maitinamą apšvietimą, užtikrinti didesnį prieinamumą ir įtraukti meninį akcentą.
Tokie projektai iš pirmo žvilgsnio gali pasirodyti mažesni už milijonines investicijas į verslo ar transporto infrastruktūrą, tačiau būtent jie kuria miesto kasdienybę.
Akivaizdu, kad Molėtų patrauklumą gyventojui lemia ne viena didelė aikštė ar vienas įspūdingas pastatas.
Jį kuria galimybė vakare nueiti prie ežero, saugiai pasivaikščioti, nuvažiuoti dviračiu, susitikti su šeima ar draugais, pabūti viešojoje erdvėje.
Todėl Molėtų virsmas nėra vien statybų istorija – tai bandymas pakeisti santykį su savo aplinka.
Projektas, galintis pakeisti miesto veidą
Vienas įdomiausių Molėtų ateities projektų – Vandens pažinimo centras.
Architektūriniame konkurse dalyvavo dešimt komandų, o nugalėtoju tapo UAB „Arches“ projektas „Ratu“.
Šių metų kovą pasirašyta projektavimo sutartis, numatanti 18 mėnesių projektavimo laikotarpį. Pati centro idėja iš esmės atspindi tai, ką Molėtai turi ir kuo galėtų būti ateityje: vanduo čia tampa ne tik kraštovaizdžiu, bet ir pažinimo bei švietimo turiniu.
Planuojama, kad centre bus kalbama apie vandens apytakos ratą, vandens reikšmę žmogui ir ekosistemoms, gamtos procesus. Tai turėtų būti erdvė ne tik mokiniams, bet ir suaugusiesiems.
Svarbu ir tai, kad projektas gali tapti platesnio miesto pertvarkymo dalimi. Dabartinėje autobusų stoties teritorijoje numatomas naujas urbanistinis scenarijus, o autobusų stoties funkciją planuojama perkelti į pietinę miesto dalį.
Tokiu būdu vienas objektas gali keisti ne tik vieną sklypą. Jis gali pakeisti visą miesto judėjimo ir viešųjų erdvių logiką, tad čia miesto architektūra tampa ne fasadu, o miesto gyvenimo organizavimo įrankiu.
Molėtai, kuriuose galima judėti
Kitas gyventojui labai svarbus pokytis vyksta miesto gatvėse. Tvaraus judumo plane išanalizuota, kur Molėtuose koncentruojasi darbo vietos, paslaugos ir kasdieniai gyventojų srautai.
Tai reiškia, kad pradėta galvoti ne vien apie tai, kaip automobiliais greičiau pervažiuoti miestą, bet ir apie tai, kaip jame patogiai judėti žmogui.
Atnaujintas 2,6 kilometro pėsčiųjų ir dviračių takų ruožas palei kelią Molėtai–Kaltanėnai–Ignalina ir įrengtas dar 1,4 kilometro naujas takas nuo Vilniaus gatvės iki Moletūno gatvės. Projekto vertė siekia apie 1,2 mln. eurų, o didžiąją dalį finansavimo sudarė Europos Sąjungos lėšos.
Būtent tokie projektai lemia, ar žmogus gali gyventi mieste be nuolatinės priklausomybės nuo automobilio, o tai ypač svarbu šeimoms, vaikams ir vyresniems žmonėms. Juk miesto patogumas prasideda ne nuo to, kaip atrodo jo centrinė aikštė, o nuo klausimo, ar saugu nueiti iki mokyklos, darželio, sporto centro, parduotuvės ar ežero.
Baseinas ir mokykla – investicijos į kasdienybę
Mieste dar 2023 metų pabaigoje atidarytas baseinas taip pat yra platesnio pokyčio dalis.
Komplekse įrengtas ne tik baseinas, bet ir teniso aikštelė bei du vadinamojo meksikietiškojo teniso aikštynai. Numatyta, kad infrastruktūra būtų naudojama ne tik sportui, bet ir mokyklų reikmėms, gyventojų laisvalaikiui, sveikatingumui, SPA bei kitoms paslaugoms.
Tai svarbus skirtumas tarp miesto, kuris tiesiog turi sporto objektą, ir miesto, kuris kuria paslaugų sistemą aplink jį.
Šis principas galioja ir švietimui. Molėtuose įgyvendinamos „Tūkstantmečio mokyklų“ programos priemonės, stiprinamas visos dienos mokyklos modelis, sprendžiami ikimokyklinio ugdymo prieinamumo klausimai, atnaujinama progimnazijos infrastruktūra.
O šią vasarą savivaldybė numatė ir dar vieną labai praktišką investiciją – elektrinius mokyklinius autobusus. Planuojama, kad jau kitąmet būtų įsigyti du, o 2028 metais – dar trys elektriniai autobusai. Bendra šiems metams numatoma finansavimo suma siekia beveik 1 mln. eurų.
Tai nėra tie projektai, apie kuriuos miestai dažniausiai kalba garsiausiai, bet šeimai jie gali būti daug svarbesni už dar vieną reprezentacinį objektą.
Sveikata – viena svarbiausių priežasčių pasilikti
Dar vienas esminis miesto gyvenimo kokybės kriterijus – sveikatos paslaugos.
2024-ųjų liepą Molėtuose pradėjo veikti VšĮ Molėtų rajono sveikatos centras, sujungęs Molėtų pirminės sveikatos priežiūros centrą ir ligoninę. Tuo pat metu pradėtos įgyvendinti ir specialistų pritraukimo priemonės.
Savivaldybė finansuoja tam tikrų specialistų, tarp jų šeimos gydytojų, oftalmologų ir psichiatrų, rezidentūrą.
Taip pat numatytas šešių slaugos studentų studijų finansavimas ir 330 eurų mėnesinė stipendija mainais į įsipareigojimą po studijų dvejus metus dirbti Molėtų rajone.
Tylusis miesto virsmas
Didelė dalis pokyčių, vykstančių Molėtuose, nėra skirti gražioms nuotraukoms, bet būtini, kad gyventi mieste būtų patogu.
Tai vandens tiekimo ir nuotekų tinklai, gatvės, apšvietimas, lietaus vandens sprendiniai, viešųjų erdvių prieinamumas, investicinėms teritorijoms reikalinga infrastruktūra.
Praėjusių metų pabaigoje pradėtas Pakelės gatvės antrojo etapo projektas.
Jo metu numatoma įrengti apie 0,765 kilometro naujos gatvės ir vandentiekio bei nuotekų tinklus. Projekto bendra vertė – daugiau kaip 1 mln. eurų, iš jų 425 tūkst. eurų sudaro numatytas finansavimas.
Tokie darbai iš pirmo žvilgsnio gal ir nėra miesto veidas, bet būtent jie sudaro sąlygas tam veidui atsirasti.
Juk jeigu norima pritraukti verslą, reikia paruoštų teritorijų. Jeigu norima naujų namų – infrastruktūros. Jeigu norima turistų – patogaus susisiekimo. Jeigu norima gyventojų – paslaugų, mokyklų, sveikatos priežiūros ir viešųjų erdvių.
Todėl Molėtų virsmą reikėtų vertinti ne kaip pavienių projektų sąrašą, o kaip vieną gerai apgalvotą ir sėkmingai įgyvendinamą sistemą.
Lankytojus vilioja apgalvotai
Molėtų miestas ir rajonas turi labai daug gamtos išteklių, tačiau turizmo rodikliai ne visada auga kartu su jų potencialu.
Regiono valdžia puikiai supranta, kad lankytojus pritraukti gali kultūros renginys, edukacija, aktyvus poilsis, gastronomija, vandens pažinimas, dviračių maršrutas, šeimai skirta veikla ar aukštesnės kokybės apgyvendinimo paslauga.
Galbūt būtent čia slypi tikrasis Molėtų virsmo matas. Ne kiek naujų objektų miestas pastatys, o kiek žmonių dėl jų pakeis savo sprendimą.
Jeigu naujas verslas sukurs darbo vietą, o žmogus galės šalia jos leisti vaiką į mokyklą, sportuoti baseine, dviračiu nuvažiuoti prie ežero, gauti kokybiškas sveikatos paslaugas ir savaitgalį atrasti naują kultūros ar gamtos maršrutą, tuomet atskiri projektai pradės veikti kaip viena sistema. Būtent tokį miestą ir bandoma kurti.
Ateities Molėtai
Molėtų rajono 2025–2031 metų strateginiame plėtros plane miesto ir rajono ateitis apibrėžiama gerokai plačiau nei vien infrastruktūros projektais.
Analizuojama ekonominė, socialinė, demografinė, turizmo ir gyvenamosios aplinkos situacija, o pats planas skirtas ne tik dabartiniams gyventojams, bet ir svečiams bei potencialiems būsimiems gyventojams.
Tai itin svarbi kryptis, nes regiono ateitis nėra vien savivaldybės administracijos klausimas. Tai klausimas verslui, kuris renkasi, kur investuoti.
Šeimai, kuri sprendžia, kur auginti vaikus. Specialistui, kuris svarsto, ar verta iš Vilniaus persikelti į mažesnį miestą.
Jaunam žmogui, kuris turi nuspręsti, ar po studijų grįžti namo. Ir vyresniam gyventojui, kuriam svarbu, ar šalia bus gydytojas, parduotuvė, kultūros renginys ir patogi viešoji erdvė.
Todėl tikrasis Molėtų virsmas matomas ne tada, kai užbaigiamas dar vienas projektas, o tuomet, kai žmogus, turėdamas galimybę rinktis Vilnių, Kauną ar kitą Lietuvos miestą, sąmoningai pasirenka Molėtus. Ne todėl, kad čia pigiau. Ne todėl, kad čia gražūs ežerai, o todėl, kad čia gera gyventi. Ir tam miestas jau turi nemažai argumentų.
„Teltonikos“ investicija parodė, kad Molėtuose gali būti kuriamos aukštos kvalifikacijos darbo vietos. Nauja sporto, sveikatos ir švietimo infrastruktūra stiprina kasdienio gyvenimo kokybę. Pėsčiųjų ir dviračių takai, viešosios erdvės ir investicinės teritorijos kuria sąlygas miestui augti, o Vandens pažinimo centro projektas gali tapti simboliu to, kaip gamtinis miesto pranašumas paverčiamas šiuolaikiniu turiniu.
„Tikrasis miesto patrauklumo egzaminas – paprasta diena, kai reikia nuvežti vaiką į mokyklą, nuvykti į darbą, apsipirkti, apsilankyti pas gydytoją, vakare išeiti pasivaikščioti ir žinoti, kad rytoj čia viskas bus taip pat patogu“, – įsitikinęs Molėtų rajono savivaldybės meras Saulius Jauneika, pabrėžiantis, kad tikrasis miesto virsmas jau įvyko, nes kasmet vis daugiau žmonių didmiesčio šurmulį iškeičia į ramesnį ir daugeliu atžvilgių kokybiškesnį gyvenimą Molėtuose.