Šią vasarą Juodkalniją pasiekti tapo dar paprasčiau ir iš Lietuvos. Nuo birželio 7-osios „Wizz Air“ pradėjo tiesioginius skrydžius iš Vilniaus į Juodkalnijos sostinę Podgoricą – jie vykdomi du kartus per savaitę. Lietuvos oro uostai, pristatydami naują kryptį, Juodkalniją vadina galimybe derinti kalnus, ežerus ir saulėtą Adrijos pakrantę.
Kad pajūris yra pagrindinis šios Balkanų šalies traukos centras, rodo ir oficiali statistika. 2025 metais Juodkalnijoje užregistruota daugiau kaip 2,7 mln. turistų atvykimų ir 15,3 mln. nakvynių, net 92,6 proc. visų nakvynių teko pajūrio kurortams.
Sala prie įplaukimo į Kotoro įlanką
Susiję straipsniai
Mamulos sala stūkso ties įplaukimu į Kotoro, arba Bokos, įlanką – vieną įspūdingiausių Juodkalnijos pakrantės vietų. Nedidelę salą beveik visą užima masyvi XIX amžiaus tvirtovė.
Fortas pastatytas XIX amžiaus šeštajame dešimtmetyje kaip pakrantės gynybinis įtvirtinimas, saugojęs įėjimą į Kotoro įlanką. Po daugelio dešimtmečių apleistas statinys buvo restauruojamas septynerius metus. Darbams vadovavo verslininkas ir investuotojas Samihas Sawiris, kartu dirbo Lisabonoje įsikūrusi „MCM Architecture & Design“, Juodkalnijos architektūros ir paveldo apsaugos studija „Projektor“ bei vietos paveldo specialistai.
Po rekonstrukcijos 2023 metais čia atidarytas 32 kambarių viešbutis „Mamula Island“. 2025 metų liepos 1 dieną jis oficialiai prisijungė prie tarptautinio „Banyan Tree“ tinklo ir tapo „Mamula Island by Banyan Tree“, o 2026-ieji yra pirmasis visas jo sezonas su šiuo prekės ženklu. Tai kartu ir pirmasis „Banyan Tree“ kurortas Europoje.
Už įspūdingo vaizdo – labai sunki istorija
Tačiau Mamulos istorija nėra vien romantiškas pasakojimas apie seną tvirtovę, išgelbėtą nuo sunykimo.
Antrojo pasaulinio karo metais Italijos fašistų pajėgos forte buvo įrengusios koncentracijos stovyklą. Čia buvo kalinami tūkstančiai žmonių, dalis jų žuvo. Būtent dėl šios priežasties dar tuomet, kai buvo paskelbti planai tvirtovę paversti prabangiu kurortu, projektas Juodkalnijoje sukėlė nemažai diskusijų.
2016 metais pertvarkai priešinosi kai kurių buvusių kalinių artimieji. Jie teigė, kad vieta, kurioje žmonės kentėjo ir žuvo, neturėtų tapti pramogoms skirtu prabangiu kurortu. Juodkalnijos valdžia tuomet argumentavo turėjusi rinktis – leisti istoriniam statiniui irti arba rasti investuotoją, kuris jį restauruotų ir išsaugotų. Projekte buvo numatyta ir erdvė, skirta salos karo metų istorijai atminti.
Todėl šiandien Mamula yra neįprastas dviejų visiškai skirtingų sluoksnių derinys – kruopščiai išsaugota karinė architektūra ir prabangus šiuolaikinis viešbutis.
Architektai stengėsi tvirtovės neužgožti
Restauruojant kompleksą pagrindine vertybe laikyta pati istorinė struktūra. Išliko tvirtovės sienos, arkos, masyvūs akmens paviršiai ir jos planinė struktūra.
Interjerus kūrė Piotras Wisniewskis ir Berlyno studija „weStudio“. Naujos detalės projektuotos taip, kad nekonkuruotų su sena architektūra: naudotas natūralus akmuo, sendintas žalvaris, ąžuolo masyvas, natūralūs audiniai ir specialiai šiai vietai kurti baldai.
Viena svarbiausių senosios tvirtovės formų – arka – tapo ir šiuolaikinio interjero motyvu. Ji kartojasi balduose ir kitose detalėse, o kambariuose atsirado vietos amatininkų keramikos, medžio darbų ir meno kūrinių.
Viešbutyje įrengti vos 32 kambariai ir apartamentai, todėl net ir nemažą istorinį kompleksą siekta išlaikyti gana kamerinį.
Kai kuriuose numeriuose įrengtos privačios terasos, vitrininiai langai į Adrijos jūrą, vonios, iš kurių galima matyti dangų, bei židiniai. Spalvoms pasirinkti žemės, akmens ir jūros aplinkai artimi tonai.
Baseinai – pačiame tvirtovės kieme
Viena labiausiai stebinančių transformacijos vietų – buvęs tvirtovės vidinis kiemas. Dabar čia įrengti trys baseinai ir poilsio erdvė.
Ant uolų virš Adrijos įrengta atvira „Sun Deck“ terasa ir restoranas, o pačioje tvirtovėje veikia restoranai, baras ir SPA.
Į salą automobiliu patekti neįmanoma. Svečiai atplukdomi laivu per Kotoro įlanką, o viešbutis taip pat siūlo atvykimą sraigtasparniu iš Tivato arba Dubrovniko.