Milijonierių būstai Pirėnų kalnuose virto gaisraviete – išskirtiniai daugiabučiai buvo ką tik baigti

Ugnis prabangų gyvenamąjį kompleksą Ordino miestelyje apėmė rugsėjo 22-osios naktį. Kitą dieną, kai gaisras buvo galutinai užgesintas, pareigūnai konstatavo, kad smarkiai nukentėjo penki iš septynių korpusų.

Gaisro mastas buvo milžiniškas. Nukentėjo apie 10 tūkst. kv. metrų gyvenamųjų patalpų ir dar maždaug 12 tūkst. kv. metrų automobilių stovėjimo vietų. Žmonių aukų pavyko išvengti nes neseniai butus įsigyję gyventojai dar nespėjo į juos įsikelti.

„La Querola d’Ordino“ buvo toli gražu ne eilinis daugiabučių projektas.

Jį kūrė vienas garsiausių šiuolaikinių architektų J.Nouvelis kartu su ispanų architektų biuru „Ribas & Ribas Arquitectos“ ir vietos architektais.

Pritzkerio architektūros premijos laureatas J. Nouvelis pasaulyje žinomas dėl tokių projektų kaip Luvras Abu Dabyje, „Torre Glories“ Barselonoje ar Madrido „Reina Sofia“ muziejaus plėtra.

Andoros kalnuose jam buvo patikėta visiškai kitokia užduotis – sukurti didžiulį gyvenamąjį kompleksą taip, kad šis atrodytų tarsi natūrali kalno dalis.

Septyni atskiri keturių aukštų pastatai buvo išdėstyti stačiame Ordino šlaite taip, kad sektų natūralią reljefo liniją, o ne ją naikintų. Pats J. Nouvelis projektą apibūdino kaip monolitą – akmens masę, kuri įsikimba į kalną, jam priklauso ir pati formuoja kraštovaizdį.

Kompleksas stovi maždaug 1360 metrų aukštyje, vietoje, iš kurios atsiveria trys į Ordino vedantys slėniai. Architektams buvo svarbu, kad gyvenamieji pastatai neatrodytų kaip svetimkūniai Pirėnų gamtoje. Todėl jų tūriai sąmoningai nelygūs, kampuoti ir primena didžiulius akmens luitus, tarsi kadaise nuslinkusius nuo kalno.

Ypatingas dėmesys skirtas fasadams. Juos dengė daugiau kaip 35 tūkst. skirtingo dydžio ir skirtingais kampais pasuktų skalūno elementų, kiekvieną jų montuojant atskirai ant aliuminio konstrukcijos. Dėl nevienodo paviršiaus fasadas skirtingu paros metu atrodė vis kitaip – šviesa ir šešėliai keitė pastatų reljefą, todėl tamsūs tūriai vizualiai dar labiau artėjo prie natūralios uolos.

Architektūros idėja buvo tęsiama ir languose. Jie nebuvo tiesiog vienodai išdėstyti fasade – kiekvienas būstas projektuotas pagal konkrečią jo vietą šlaite, orientaciją ir atsiveriantį vaizdą. Todėl skyrėsi ne tik langų kryptys, bet ir pačių apartamentų planai. Projekto vystytojai pabrėžė, kad dviejų vienodų būstų komplekse nėra.

Vienoje pusėje gyvenamosios erdvės buvo orientuojamos į Ordino slėnius ir tolumas, kitoje – į mišku apaugusį šlaitą. Pats J. Nouvelis šią idėją apibūdino kaip skirtingų kraštovaizdžių derinimą: vienur langai tarsi įrėmina kalnų panoramas, kitur į kambarius patenka švelnesnė miško šviesa.

Jei išorėje dominavo tamsus Pirėnų skalūnas, interjeruose architektai pasirinko priešingą pojūtį – šilumą turėjo kurti natūralus ąžuolas.

Ąžuolu buvo dengiamos grindys, sienų dalys ir net nuo grindų iki lubų siekiančios durys. Taip siekta sukurti vientisą, beveik be aiškių ribų pereinančią erdvę ir kartu interjerą susieti su už langų esančiais miškais.

Detalės taip pat buvo projektuojamos individualiai. Virtuves kūrė pats J. Nouvelio biuras, jų baldus gamino ispanų bendrovė, o kai kurie baldai, tarp jų virtuvės stalai, buvo specialiai gaminami Prancūzijos meistrų. Net vonios kambarių maišytuvų apdaila priklausė nuo būsto orientacijos: šiaurinėje pusėje rinktas antracito atspalvis, pietinėje – šiltesnis karamelės tonas.

Bendrosios erdvės taip pat buvo architektūros dalis, o ne atskiras priestatas. SPA, hamamas, sauna, jogos bei sporto salės ir vidaus bei lauko baseinai buvo įkomponuoti į didelį akmeninį kūgį apatinėje komplekso dalyje. Septynis korpusus jungė sodai, apsodinti vietinėmis Andoros Pirėnų rūšimis, kad aplinka kuo mažiau skirtųsi nuo natūralaus kalnų šlaito.

Architektūrinę idėją papildė ir inžinerija. Po kompleksu buvo įrengta 170 geoterminių gręžinių, siekiančių 120 metrų gylį, pastatas turėjo A energinio efektyvumo klasę. Apšvietimas, šildymas, žaliuzės, langai ir apsaugos sistemos galėjo būti valdomos iš vienos išmaniosios sistemos.

Projektasjau buvo gavęs kelis tarptautinius gyvenamosios architektūros ir tvarumo įvertinimus, taip pat buvo atrinktas 2026 m. FAD architektūros apdovanojimams.

Projekto istorija ne mažiau išskirtinė nei jo architektūra.

J. Nouvelio biuro archyve nurodoma, kad „La Querola“ projektavimo istorija prasidėjo dar 2006 metais. Statybos užsitęsė beveik 14 metų.

2026 metų birželio 5 dieną projektas pagaliau buvo oficialiai pristatytas, prabangūs būstai (nekilnojamojo turto pardavimo skelbimuose buvo pristatomas 51 būstas) pradėti aktyviai pardavinėti. O vos po kiek daugiau nei trijų mėnesių kompleksą nusiaubė gaisras.

Tai buvo būstai, skirti itin turtingiems pirkėjams.

Dar prieš gaisrą skelbtuose pardavimo pasiūlymuose pigiausias 345 kv. metrų, trijų miegamųjų būstas kainavo 2,38 mln. eurų.

361 kv. metro apartamentų kaina siekė 3,575 mln. eurų, 653 kv. metrų būstas buvo siūlomas už 4,595 mln. eurų, o vienas iš 538 kv. metrų penthausų – už 6,25 mln. eurų.

Kai kurių būstų kvadratinio metro kaina artėjo prie 12 tūkst. eurų.

Vis dėlto milžiniškas plotas buvo tik viena prabangos dalis.

Apartamentuose suplanuotos pagrindinės miegamojo zonos su atskirais vonios kambariais, papildomi miegamieji su vonios kambariais, virtuvės, sujungtos su svetainėmis, šeimos kambariai, terasos ar privatūs sodai su kepsninėmis.

Kai kuriuose būstuose buvo įrengti privatūs garažai ir liftai.

Komplekso gyventojams taip pat buvo numatytas SPA, vidaus ir lauko baseinai, hamamas, sauna, sporto ir jogos salės bei poilsio erdvės. Pastatams šildyti ir vėsinti naudota geoterminė sistema – net 170 geoterminių gręžinių.

Iki gaisro buvo parduota maždaug pusė komplekso būstų.

Projektas ypač domino turtingus naujuosius Andoros gyventojus – verslininkus, skaitmeninio verslo atstovus, „YouTube“ kūrėjus, transliuotojus ir kitus socialinių tinklų kūrėjus.

Pastaraisiais metais dalis dideles pajamas gaunančių Ispanijos interneto kūrėjų persikėlė gyventi į Andorą, kur juos vilioja ne tik kalnai ir privatumas, bet ir palankesnė mokesčių sistema. „La Querola“ buvo kuriama būtent kaip itin aukšto lygio gyvenamoji vieta tokiai auditorijai.

Tačiau parduotų apartamentų savininkai į juos dar nebuvo oficialiai įsikėlę.

Iškart po gaisro kilo svarbiausias klausimas – kaip vos baigtame 130 mln. eurų vertės komplekse galėjo kilti tokio masto ugnis. Tiksli priežastis kol kas nenustatyta. Atlikus pirminę apžiūrą akivaizdžių nusikalstamos veikos požymių nerasta. Kitaip tariant, šiuo metu nėra duomenų, leidžiančių teigti, kad kompleksas buvo padegtas tyčia.

Teritorija po gaisro lieka aptverta, tyrimas tęsiamas. Teks ne tik nustatyti, kas sukėlė gaisrą, bet ir įvertinti, kiek J.Nouvelio beveik du dešimtmečius kurto komplekso dar įmanoma išsaugoti.