G. Girčys buvo ilgametis miestų planavimo specialistas, kurio profesinė veikla apėmė kelis Lietuvos urbanistikos raidos dešimtmečius – nuo sovietmečiu sparčiai augusių miestų ir naujų gyvenamųjų rajonų planavimo iki nepriklausomos Lietuvos teritorijų planavimo sistemos kūrimo.
Vienas reikšmingiausių jo darbų – dalyvavimas rengiant Lietuvos Respublikos teritorijos bendrąjį planą, kurį 2002 metais patvirtino Seimas. Šis dokumentas tapo svarbiu pagrindu ilgalaikei šalies teritorijų raidai.
2003 metų gegužės 14 dieną Seimo komisijos posėdyje G. Girčys pabrėžė, kad bendrasis planas turi tapti „pagrindiniu dokumentu rūpinantis savo krašto ateitimi“.
Susiję straipsniai
Per savo profesinę karjerą architektas dirbo valstybės miestų planavimą koordinavusiose institucijose. Valstybiniame statybos reikalų komitete ėjo Miestų planavimo skyriaus vedėjo pareigas, vėliau dirbo Lietuvos Respublikos statybos ir urbanistikos ministerijoje.
G. Girčys taip pat vadovavo bendrovei „Urbanistika“, joje dirbo projektų vadovu.
Architektas prisidėjo ir prie šalies darnaus vystymosi politikos formavimo. 2002 metais dalyvavo rengiant Aplinkos ministerijos leidinį „Sustainable Development in Lithuania“ („Darnus vystymasis Lietuvoje“), kuriam parengė dalį apie miestų plėtrą.
Jis taip pat dirbo ekspertų grupėje, rengusioje Nacionalinę darnaus vystymosi strategiją, o vėliau dalyvavo vertinant jos įgyvendinimą.
Savo profesine patirtimi G. Girčys dalijosi ir su būsimaisiais architektais – dėstė Vilniaus inžineriniame statybos institute, dabar žinomame kaip VILNIUS TECH.
Nuo 1966 metų jis buvo Lietuvos architektų sąjungos narys, turėjo meno kūrėjo statusą. 2008 metais už profesinius nuopelnus buvo apdovanotas Lietuvos architektų sąjungos Garbės ženklu.
„Jo darbai yra ir išliks reikšmingi Lietuvos urbanistikos istorijoje“, – rašė Aplinkos ministerija.