Ir tai dar ne viskas. Pastato fasadas ne tik sukurtas iš medžiagų, kurių paprastai norima atsikratyti, bet ir toliau sugeria anglies dioksidą iš atmosferos.
Naujasis Gento dizaino muziejaus priestatas iškilo tarp viduramžiškų miesto pastatų. Baltas, kampuotas, penkių aukštų statinys gerokai išsiskiria iš aplinkinių namų, tačiau jo architektai įsitikinę, kad būtent toks pastatas gali parodyti, kaip ateityje turėtume statyti.
Klozetai ir automobilių stiklai virto plytomis
Susiję straipsniai
Pastatą projektavo Londono architektūros studija „Carmody Groarke“ kartu su Belgijos architektų komandomis ATAMA ir RE-ST.
Vienas svarbiausių tikslų buvo kuo mažiau naudoti naujų statybinių medžiagų ir kuo daugiau pasitelkti tai, kas jau egzistuoja.
Taip gimė specialiai šiam projektui sukurta plyta „Gent Waste Brick“.
Jos sudėtyje yra 63 proc. perdirbtų statybinių atliekų. Naudotas susmulkintas betonas, stiklas ir kitos vietoje surinktos mineralinės atliekos. Tarp perdirbimui surinktų medžiagų buvo ir senų praustuvų, klozetų bei automobilių stiklų.
Didžioji dalis žaliavų atkeliavo iš vietų, esančių ne toliau kaip už aštuonių kilometrų nuo muziejaus.
Tačiau įdomiausia – šių plytų nereikia degti aukštos temperatūros krosnyse, kaip įprastų keraminių plytų.
Atliekos susmulkinamos, sumaišomos su kalkėmis ir suspaudžiamos. Medžiagai kietėjant, kalkės reaguoja su aplinkos anglies dioksidu ir jį suriša.
Kūrėjų teigimu, tokios technologijos naudojimas leidžia maždaug dviem trečdaliais sumažinti plytų gamybos ir medžiagų emisijas, palyginti su įprastomis degto molio plytomis.
Beje, plytos buvo kuriamos ne vien laboratorijose. Gento gyventojai buvo pakviesti į dvi dienas trukusį renginį, kuriame patys galėjo maišyti žaliavas ir spausti būsimo muziejaus fasado plytas.
O šiandien norintieji vieną tokią plytą gali nusipirkti muziejaus parduotuvėje už 10 eurų.
Net tualetai tapo eksperimentų vieta
Pastato kūrėjai nusprendė, kad tvarumo idėja neturi baigtis ties fasadu.
Naujajame muziejuje net tualetai virto savotiškais eksperimentais su neįprastomis medžiagomis.
Vienose patalpose apdailai panaudotos iš jūrinių dumblių pagamintos medžiagos, kitose – perdirbtas buitinis plastikas, vulkaniniai pelenai, linų pluoštas ir medienos atliekos.
Lankytojai gali nuskenuoti specialius QR kodus ir sužinoti, iš ko pagaminta juos supanti apdaila.
Pastato viduje taip pat panaudotas iš senos tabako gamyklos Briuselyje išsaugotas medis, vietinis molis ir iš statybvietės iškasta bei naujai pritaikyta žemė.
Tiesa, muziejaus architektai neslepia, kad vien atliekų perdirbimas neišspręs visų statybų sektoriaus taršos problemų. Tačiau jie norėjo praktiškai įrodyti, jog galima statyti kitaip.
Naujas pastatas ne visiems patiko
Naujasis priestatas pastatytas sudėtingoje vietoje – istoriniame Gento centre, tarp skirtingų laikotarpių muziejaus pastatų.
Iki rekonstrukcijos muziejaus erdvės buvo išsibarsčiusios keliuose korpusuose, tarp jų – XVIII amžiaus rokoko rūmuose „Hotel de Coninck“ ir XX amžiaus pabaigoje pastatytame priestate.
Naujasis statinys sujungė iki tol atskirtas erdves į vieną lankytojams patogų maršrutą.
Penkiuose aukštuose įrengtos parodų, renginių, edukacinių užsiėmimų ir susitikimų erdvės. Dideli langai atveria miesto panoramas, o viršutiniame aukšte įkurta viešai prieinama erdvė, iš kurios galima apžvelgti istorinio Gento stogus ir bažnyčių bokštus.
Vis dėlto naujojo pastato architektūra sulaukė ir kritikos.
Baltas, kampuotas tūris iškyla virš aplinkinių istorinių pastatų stogų, todėl daliai stebėtojų jis atrodo pernelyg masyvus ir svetimas viduramžiško miesto aplinkai.
Architektai savo ruožtu aiškina, kad pastatas turi būti ne tik muziejaus priestatas, bet ir savarankiškas naujas miesto architektūros akcentas.
Muziejų kūrė ne vien architektai
Dar vienas šio projekto išskirtinumas – į jo planavimą buvo įtraukti patys miesto gyventojai.
Suburta 40 skirtingos patirties Gento gyventojų grupė pateikė daugiau kaip šimtą rekomendacijų, koks turėtų būti atnaujintas muziejus.
Žmonės norėjo, kad pastatas būtų ne tik meno ir dizaino specialistams skirta erdvė, bet ir vieta, į kurią būtų galima užsukti tiesiog einant pro šalį.
Todėl naujajame priestate įrengtos nemokamai prieinamos viešosios erdvės, vietos prisėsti, susitikti ar tiesiog apžiūrėti miestą.
Ypatingas dėmesys skirtas ir įėjimui – jį žymi didžiuliai iš aliuminio 3D spausdinimo technologija pagaminti vartai, primenantys vėjyje sustingusią metalinę užuolaidą.
Po ketverius metus trukusių rekonstrukcijos ir plėtros darbų Gento dizaino muziejus lankytojams vėl atidarytas spalio 3 dieną.
Naujasis maždaug 2 tūkst. kv. metrų ploto priestatas tapo ne tik papildoma ekspozicijų erdve, bet ir realiu eksperimentu, parodančiu, kiek daug galima sukurti iš medžiagų, kurios iki šiol buvo laikomos šiukšlėmis.