Paskelbtas geriausias 2026 m. namas Lietuvoje: jo amžius ir neįtikėtina istorija pribloškia

Trečiadienio vakarą Vilniuje, MO muziejuje, iškilmingos ceremonijos metu paskelbti nacionalinio architektūros konkurso „Žvilgsnis į save“ nugalėtojai. Lietuvos architektų sąjungos kas dvejus metus organizuojamuose apdovanojimuose šįkart įvertinti penki projektai, o šeštasis sulaukė specialaus komisijos paminėjimo.

Dėl geriausiųjų vardo varžėsi įvairiausi darbai – nuo naujų gyvenamųjų kvartalų iki istorinių pastatų rekonstrukcijų. Tarptautinė vertinimo komisija iš pradžių atrinko 40 projektų trumpąjį sąrašą, o vėliau iš jų išrinko penkis laureatus.

Vienas ryškiausių šių metų laureatų – Šeduvoje, Radviliškio rajone, 2025-aisiais duris atvėręs muziejus „Dingęs štetlas“.

Jo architektūra iš pirmo žvilgsnio neprimena įprasto muziejaus. Skirtingo aukščio pastato dalys, šlaitiniai stogai ir netaisyklingas siluetas kuria nedidelio miestelio įspūdį.

Toks sprendimas pasirinktas neatsitiktinai. Muziejus pasakoja apie Lietuvos žydų miestelių gyvenimą ir 1941 metais sunaikintas bendruomenes. Pastato architektūra tarsi primena prarastą pasaulį, kurio šiandien nebėra.

Muziejų kūrė Suomijos architektų biuras „Lahdelma & Mahlamäki Architects“ kartu su Lietuvos studija S2A. Vienas pagrindinių projekto autorių – suomių architektas Raineris Mahlamäki.

Projektuojant pastatą buvo galvojama ne vien apie jo išvaizdą. Muziejaus erdvių išdėstymą lėmė ekspozicijos scenarijus, todėl lankytojo kelionė per pastatą tampa ir kelione per Lietuvos žydų istoriją.

Tarp penkių geriausiųjų pateko ir Švento Jokūbo kvartalas Vilniuje, šalia Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčios bei vienuolyno.

Šioje sostinės vietoje ilgą laiką stovėję istoriniai pastatai šiandien sudaro vieną kompleksą su nauja architektūra.

Kvartalą sudaro keturi istoriniai ir penki nauji pastatai. Vienas svarbiausių projekto sprendimų – atverti teritoriją miestui. Anksčiau uždaresnėje erdvėje dabar įrengtas vidinis kiemas, kuriuo gali naudotis ne tik čia dirbantys ar gyvenantys žmonės, bet ir praeiviai.

Tvarkant XIX amžiaus pastatus buvo išsaugoti autentiški skliautai, senasis mūras ir kitos istorinės detalės. Nauji pastatai projektuoti taip, kad neužgožtų greta stovinčios bažnyčios ir vienuolyno.

Kvartalo architektūrą kūrė „DO Architects“, vadovaujant architektei Gilmai Teodorai Gylytei. Istorinių pastatų tvarkybos projektą parengė „Archinova“, architektė Aušra Gvildienė.

Dar vienas apdovanojimas iškeliavo į Vilniaus Žvėryną. Čia, D. Poškos gatvėje 19, stovi iš pirmo žvilgsnio niekuo ypatingai neišsiskiriantis medinis namas, kurio istorija prasidėjo dar 1910 metais.

Trijų butų gyvenamasis namas pastatytas pagal architekto ir inžinieriaus Antono Filipovičiaus-Dubovniko projektą. Kadaise jį puošė langinės, o į dalį butų buvo patenkama per kieme įrengtus medinius prieangius ir laiptus.

Bėgant dešimtmečiams pastatas keitėsi. Sovietmečiu dalis autentiškų sprendimų buvo pakeista, tačiau namas išsaugojo nemažai vertingų architektūros detalių.

Jį atnaujinti ėmėsi studija „Processoffice“. Projekto autoriai – Vytautas Biekša, Eglė Matulaitytė ir Aistė Galaunytė.

Architektai nesiekė namo paversti visiška jo 1910 metų kopija. Restauruojant išsaugotos istorinės detalės, o nauji elementai sukurti taip, kad būtų aišku, kuri pastato dalis mena praėjusį šimtmetį, o kuri atsirado jau mūsų dienomis.

Būtent toks seno ir naujo derinys leidžia istoriniam namui išlikti gyvam, neprarandant jo savitumo.

Tarp nugalėtojų – ir Klaipėdoje įgyvendinamas „Memelio miesto“ projektas.

Buvusioje uosto teritorijoje, prie Danės upės, kuriamas naujas miesto kvartalas. Kadaise ši teritorija buvo susijusi su uosto veikla ir nuo kasdienio miesto gyvenimo iš esmės atskirta.

Dabar čia atsiranda gyvenamieji pastatai, aikštės, pėsčiųjų gatvės, kiemai ir viešosios erdvės.

Projekto sumanymas – ne tik pastatyti naujų namų, bet ir sugrąžinti klaipėdiečiams ryšį su vandeniu. Naujoji kvartalo struktūra jungia Danės krantinę su istoriniu miesto centru.

Architektai nesistengė pažodžiui atkurti senojo uostamiesčio pastatų. Vietoj to pasirinkta šiuolaikinė architektūra, kurioje galima atpažinti Klaipėdai būdingus urbanistinius bruožus.

Projektą kūrė studija „Arches“. Tarp jo autorių – Edgaras Neniškis, Žilvinas Urbas, Kirilas Smotkinas, Gabrielius Varnelis, Kristina Žalytė ir kiti architektai.

Penktuoju laureatu tapo Vilniuje, Mindaugo gatvėje 15, įsikūręs meno, rezidencijų ir edukacijos centras „Rupert“.

Šio projekto istorija taip pat susijusi su seno pastato atgimimu.

Naujosios centro erdvės įrengtos buvusiose „Jaunojo techniko“ patalpose, kurių istorija siekia 1957 metus.

Architektai nusprendė neslėpti pastato praeities. Atnaujinant patalpas atidengti istoriniai sluoksniai, panaudoti seni elementai, dalis baldų ir kitų detalių prikelta antram gyvenimui.

Tačiau naujoji erdvė nėra vien pastato istorijos ekspozicija. Ji pritaikyta parodoms, kūrybai, edukacijai, renginiams ir kasdieniam menininkų darbui. Patalpos gali keistis priklausomai nuo to, kas jose vyksta.

Projektą parengė studija „IXL / Išora x Lozuraitytė Studio“. Jo autoriai – Petras Išora, Ona Lozuraitytė ir architektas G. Dovydėnas.

Nors pagrindinių apdovanojimų buvo penki, tarptautinė komisija nusprendė papildomai išskirti dar vieną projektą.

Specialaus paminėjimo sulaukė Vilniaus rajone, Bezdonyse, įsikūręs gamtos terapijos kompleksas „Sanctum“.

Tai miško apsuptyje suprojektuota poilsio ir terapijos erdvė, kurioje svarbiausias vaidmuo tenka ne pastatams, o juos supančiai gamtai.

Atskiri mediniai pastatų tūriai išdėstyti tarp medžių ir miško laukymių. Projektuojant kompleksą siekta išsaugoti esamą kraštovaizdį, medžius ir kuo mažiau keisti natūralią aplinką.

Čia svarbūs ne tik patys pastatai, bet ir pro langus matomas miškas, natūrali šviesa bei skirtingais metų laikais besikeičiantis kraštovaizdis.

Kompleksą kūrė studijos „Arches“ architektai Arūnas Liola, Greta Gulbinskė, Rolandas Liola ir Edgaras Neniškis.

Šių metų konkurso „Žvilgsnis į save“ darbus vertino tarptautinė architektų komisija: Aet Ader iš Estijos, Gustavo Silva-Nicoletti iš Ispanijos ir Wesas Degreefas iš Belgijos.

Komisija neapsiribojo vien projektų fotografijomis ir brėžiniais – į trumpąjį sąrašą patekę objektai buvo apžiūrėti gyvai.

Konkurse nėra atskirų kategorijų nugalėtojų. Penki geriausi darbai vertinami kartu, o jų autoriai tradiciškai pasidalija simbolinį architektūros metrą – į penkias dalis padalytą masyvią plieninę siją.

Lietuvos architektų sąjunga konkursą rengia nuo 2003 metų. Šiemet jis vyko jau dvyliktą kartą.

Konkurso darbai pristatomi virtualioje Lietuvos architektūros parodoje. Atrinkti projektai taip pat bus įtraukti į šiuolaikinės Lietuvos architektūros katalogą ir keliaujančią parodą, kuri 2027 metais bus eksponuojama Lietuvoje bei užsienyje.