Prie Taikos prospekto beveik keturis dešimtmečius stovėjusią dekoratyvinę skulptūrą nuvertė statybų bendrovė „Eriadas“ – kino teatro vietoje bus statomas prekybos centras. Nemenkų gabaritų meno kūrinys paguldytas ant žemės nupjovus gelžbetonio pamate įmontuotus metalo strypus.
„Kai atvykau, polietilenu užklota skulptūra jau gulėjo patvoryje. Ardant pamatą, ją kilnojant apgadintos kai kurios detalės. Nežinau, koks jos tolesnis likimas. Kultūros paveldo vertybių aprašuose mano skulptūros kažkodėl nėra, parduodant pastatą ji irgi nebuvo inventorizuota“, – sielojosi bešeimininkiu turtu virtusio meno kūrinio autorius klaipėdietis G.Jonkus.
„Eriado“ bendraturtis Donatas Jurevičius ramina menininką: „Panika be reikalo. G.Jonkaus skulptūra trukdė tiesti požemines komunikacijas. Jeigu būtume norėję ją sunaikinti, būtume nugriovę, išvežę, nesaugoję nuo vandalų. Dabar pirmiausia reikia parengti statybvietę, o paskui galvosime, kaip demontuotą kūrinį geriau panaudoti – gal pavyks jį integruoti į pasikeitusią aplinką.“
Susiję straipsniai
Karčios patirties pamokyti menininkai, regis, nelinkę pasikliauti savo projektus viešosiose erdvėse įgyvendinančių nekilnojamojo turto plėtotojų ir statybininkų pažadais. Rekonstruojant sovietmečiu statytą Klaipėdos lengvosios atletikos maniežo pastatą be pėdsakų pradingo Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureato Regimanto Midvikio sukurta dekoratyvinė skulptūra „Bėgikai“.
Toks pat likimas ištiko ir skulptoriaus Algirdo Boso kalinėto vario bareljefą „Plaukikas“, kuris kelis dešimtmečius puošė sporto mokyklos fasadą. Kai žmonės suskato aiškintis, kodėl nuplėštas bareljefas voliojasi pašalyje, savivaldybė puolė tvirtinti, kad plaukiką vaizduojantis metalo plastikos kūrinys bus išsaugotas, gal net papuoš kokį nors kitą statinį.
„Suniokotas bareljefas vėliau tiesiog tapo pagrindiniu mano jubiliejinės parodos Klaipėdoje akcentu“, – nepagarbą menui ir kūrėjams filosofiškai vertina A.Bosas.
Privatizavus dar sovietmečiu Klaipėdoje iškilusį pirmąjį visuomeninį prekybos centrą „Aitvaras“ nuo pastato nuardytas kito žinomo menininko Edvardo Malinausko iš masyvių ąžuolo plokščių sukurtas 8 m aukščio ir 30 m pločio dekoratyvinis pano „Kuršiai“. Savininkai teisinosi, esą reikėjo kažko griebtis – mediena sutrešo, kūrinys kėlė grėsmę praeiviams.
Naujosios miesto architektūros vizitine kortele tapęs pano „Kuršiai“, kaip ir kiti neišsaugoti meno kūriniai, išliko tik dokumentinių ir vaidybinių filmų kadruose.