Pusės milijono eurų miražas Pelėdnagiuose: projektui nepritarė, bet kad jį įgyvendins, jau paskelbė

Spalio 30-osios tarybos posėdyje įsiplieskė aštri diskusija dėl Pelėdnagiuose planuoto pusės milijono eurų vertės miniatiūrų parko. Skambiai pavadintame projekte „Inovatyvios Kėdainių krašto pažinimo erdvės kūrimas“ numatyta pasitelkus 3D technologijas atkurti visų vienuolikos rajono seniūnijų išskirtinumą atspindinčius objektus. Inovacijos, turizmo skatinimas, nauja viešoji erdvė ir galimybė gauti apie 200 tūkstančių eurų paramos – iš pirmo žvilgsnio patrauklus sumanymas. Tačiau už šių pažadų dalis tarybos narių pasigedo svarbiausio – išsamaus ekonominio pagrindimo, aiškių skaičiavimų ir atsakymo, kokią realią naudą tokia investicija duotų rajono gyventojams.

Dar daugiau abejonių sukėlė projekto pateikimo aplinkybės. Nors kvietimas teikti paraiškas buvo paskelbtas dar rugsėjo pradžioje, tarybos pritarimo paprašyta tik paskutinę paraiškų pateikimo dieną. Pusės milijono eurų vertės sumanymas politikams pristatytas vos vieno puslapio aiškinamajame rašte. Kodėl tokiam sprendimui nebuvo pasirengta anksčiau? Kodėl taryba turėjo apsispręsti skubiai, neturėdama išsamaus projekto pagrindimo? Ir kodėl apie planuojamą investiciją viešai pranešta taip, tarsi jos įgyvendinimas jau būtų nuspręstas?

Šįkart skubos argumentas nesuveikė. Nepaisant valdančiųjų pastangų pagrįsti būtinybę pasinaudoti atsiradusia finansavimo galimybe, rajono politikai projektui nepritarė. Taip buvo atsisakyta galimybės pretenduoti į maždaug 200 tūkstančių eurų paramą, tačiau kartu neprisiimtas ir planuotas 300 tūkstančių eurų savivaldybės finansinis įsipareigojimas bei papildomos būsimos išlaidos.

Vis dėlto bene didžiausias šios istorijos akibrokštas paaiškėjo jau po balsavimo. Savivaldybė dar prieš tarybos sprendimą buvo išplatinusi pranešimą apie pradedamą kurti inovatyvią pažinimo erdvę. Nors politikai projektą atmetė, žinia apie jo įgyvendinimą pasirodė nacionalinėje žiniasklaidoje. Taip pusės milijono eurų sumanymas, turėjęs tapti Kėdainių krašto pažinimo traukos objektu, virto klausimų dėl savivaldybės sprendimų rengimo, viešinimo ir atsakomybės istorija.

Tačiau svarbiausias klausimas susijęs ne su miniatiūromis ir net ne su prarasta galimybe gauti paramą. Jis yra kur kas platesnis – ar rajono investicinius sprendimus turi lemti realūs gyventojų poreikiai ir ilgalaikė nauda, ar vien atsiradusi galimybė pasinaudoti finansavimu?

Savivaldybės administracija buvo suplanavusi Pelėdnagiuose įkurti inovatyvią pažinimo erdvę – miniatiūrų parką. Pagal sumanymą čia turėjo atsirasti visų 11 rajono seniūnijų išskirtinumą atspindintys objektai, atkurti sumažintu masteliu, pasitelkiant 3D technologijas ir skaitmeninius sprendimus. Parke taip pat planuota įrengti želdynus, poilsio zonas, apšvietimą, geriamojo vandens stoteles bei rūko vėsinimo sistemą.

Projekto sąmata – įspūdinga: pusė milijono eurų. Iš šios sumos Europos žemės ūkio fondo kaimo plėtrai ir valstybės biudžeto parama siektų apie 200 tūkst. eurų, o Kėdainių rajono savivaldybės biudžeto indėlis sudarytų apie 300 tūkst. eurų.

Be to, savivaldybė būtų įsipareigojusi padengti visas netinkamas finansuoti, tačiau projektui būtinas išlaidas. O tai reiškia, kad pusės milijono eurų suma ši abejotinos naudos investicija neapsiribotų.

Didžiausią tarybos narių nuostabą sukėlė ne tik siūloma idėja, bet ir jos pateikimo forma. Pusės milijono eurų vertės iniciatyva tarybos nariams buvo pateikta vos vieno puslapio apimties aiškinamajame rašte, be jokio išsamaus techninio ar ekonominio pagrindimo.

Demokratų frakcijos atstovas Paulius Aukštikalnis posėdžio metu neslėpė pasipiktinimo ir demonstratyviai iškėlė vienintelį pateiktą dokumento lapą, kvestionuodamas tokio sprendimo rimtumą.

„Žiūrėkite, čia yra visas pusės milijono eurų vertės projektas – viename puslapyje! Ar jums tai atrodo normalu? Ką bandoma apgauti tokiu rašteliu? Išvakarėse gavome kažkokį eskizą, kuriame, vertinant pagal REGIA sistemą, duomenys net neatitinka realybės. Peržiūrėjau šį siūlymą – liežuvis neapsiverčia jo vadinti projektu – ir nerandu jokio rimto investicinio pagrindo, kuris derėtų su mūsų turizmo strategija ar dešimtmečio planu“, – kalbėjo P. Aukštikalnis.

Politikas pabrėžė, kad idėja nėra originali, o apie inovatyvumą apskritai juokinga kalbėti.

„Ukmergė jau turi miniatiūrų parką „Mini Lietuva“, kuriame panaudotos 3D inovacijos, atkurti šalies architektūros perlai. Mes siūlome prastą Ukmergės idėjos kopiją. Kuo šis projektas inovatyvus? Vandens stotele ar rūko vėsinimo sistema? Ar tikrai už tai verta mokėti pusę milijono eurų? Kodėl turistas turėtų vykti į Pelėdnagius žiūrėti vienuolikos seniūnijų miniatiūrų, užuot aplankęs tikruosius objektus mūsų krašte?“ – klausimus kėlė politikas, pridurdamas, kad tarybos nariai apie šį projektą sužinojo beveik tik posėdžio išvakarėse.

P. Aukštikalnis taip pat atkreipė dėmesį į patvirtintą 2025–2035 metų Kėdainių turizmo strategiją, kurioje numatyti visai kiti prioritetai, kurių kažkodėl nepaisyta.

„Gyventojų apklausoje kaip svarbiausi traukos centrai buvo nurodyti Labūnava, Dotnuva, Akademija. Pelėdnagių ten net nėra. Strategijoje akcentuojamos vietos, kuriose turistas praleistų bent tris valandas: miesto parkas, Babėnų šilas, Skinderiškio parkas. Kiek laiko lankytojas praleis šiame miniatiūrų parke – vienuolika minučių? Galiausiai pagrindinis mūsų tikslas – pasiekti, kad svečias liktų nakvynei ir kurtų ekonominę vertę. Kiek šis parkas pritrauks nakvojančių turistų? Nėra jokių skaičiavimų“, – kalbėjo politikas, neslėpdamas juoko dėl puslapio apimties raštelio, kuris turėjo nulemti net pusės milijono eurų investiciją.

Posėdžiui pirmininkavęs socialdemokratas Rimantas Diliūnas gynė idėją teigdamas, kad savivaldybė negalėjo praleisti progos pasinaudoti atsiradusia finansavimo galimybe.

„Šis projektas atsirado skubotai todėl, kad atsirado galimybė pretenduoti į 200 tūkstančių eurų paramą – buvo paskelbta atitinkama programa. Tai dar nėra garantija, jog projektas bus įgyvendintas, nes pirmiausia reikia laimėti konkursą“, – aiškino posėdžio pirmininkas. Vėliau R. Diliūnas pridūrė, kad taryba privalo veikti operatyviai: „Šiandien po pietų, jei pritarsime, bus pateikta paraiška. Tai yra galimybių projektas. O dėl 300 tūkstančių eurų… Mes rajono biudžete paskirstome per 100 milijonų eurų, juk dėl kiekvieno cento negalime rengti gyventojų apklausų.“

Tačiau klausimą pristačiusi ir tarybos narių priekaištų bei klausimų laviną atlaikyti turėjusi savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vedėja Kristina Kemešienė, paklausta apie būsimas objekto išlaikymo išlaidas, pripažino, kad tikslių skaičių kol kas nėra.

„Šiuo metu neturime konkrečių duomenų, kiek kainuos parko išlaikymas, tačiau, vertinant bendrą praktiką, akivaizdu, kad papildomų lėšų reikės. Pusė milijono eurų yra bendras projekto biudžetas, skirtas miniatiūroms gaminti ir reikiamai infrastruktūrai sukurti“, – tarybos nariams teigė K. Kemešienė.

Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos atstovė Erlenda Turskienė akcentavo, kad vietos veiklos grupės projektai privalo tarnauti kaimo bendruomenėms ir realiam žemės ūkio sektoriaus stiprinimui.

„Vietos veiklos grupės projektai tiesiogiai susiję su kaimo gyventojais, todėl parama privalo pasiekti juos. Pagrindinis kriterijus negali būti vien aklas 200 tūkstančių eurų panaudojimas. Esminis klausimas – kaip prasmingiau panaudoti 300 tūkstančių eurų savivaldybės lėšų“, – pabrėžė E. Turskienė.

Ji priminė, kad pagal intervencinę priemonę būtina skatinti užimtumą, socialinę įtrauktį, modernizuoti kaimo vietoves ir kurti darbo vietas.

„Nematome, kaip šis miniatiūrų parkas prisidės prie šių rodiklių gerinimo. Be to, išlaikymui ir remontui kasmet reikės skirti bent po 50 tūkstančių eurų, tad per dešimtmetį suma gali pasiekti milijoną.

Į Pelėdnagius ir taip jau investuota per milijoną eurų. Rajone yra kur kas labiau apleistų kaimiškų vietovių, kur šios lėšos atneštų realią naudą vietos verslui ar žemės ūkiui. Be to, Biudžeto skyriaus vedėja patvirtino, kad šių metų biudžetas surenkamas sunkiai, o vien autobusų parko nuostoliams kompensuoti kasmet reikia pusės milijono eurų. Prie Pelėdnagių rūko sistemos niekas neis atsigaivinti, kai šalia yra tvenkinys“, – dėstė politikė.

Frakcijos „Kėdainiai – visų“ lyderė Indrė Fiodorova ragino kolegas atsakingai vertinti mokesčių mokėtojų lėšas.

„Šiandien mes renkamės, kur nukreipti 300 tūkstančių eurų kėdainiečių pinigų, nes būtent tokia suma savivaldybė turėtų prisidėti prie šio projekto. Idėja gali patikti arba ne, tačiau kaskart teikiant kitus svarbius siūlymus girdime tą patį pasiteisinimą – nėra pinigų. Europos Sąjungos lėšų kitiems tikslams nepanaudosime, tačiau tie 300 tūkstančių eurų yra laisvi savivaldybės ištekliai, kuriuos galime investuoti ten, kur labiausiai skauda“, – akcentavo I. Fiodorova.

Frakcijos narys Arnas Argustas priminė pastaruoju metu besikartojančią praktiką nesąžiningai elgtis su tarybos nariais: „Šiemet jau matėme arenos infrastruktūros idėją, per naktį pakeistą mokyklų tinklo pertvarkos planą, sporto finansavimo klausimus. Visus šiuos atvejus vienija tas pats braižas – sprendimai teikiami paskutinę sekundę, darant psichologinį spaudimą, kad nepritarusieji bus paskelbti priešais.“

Kaip paaiškėjo posėdžio metu, kvietimas teikti paraiškas buvo paskelbtas dar rugsėjo pradžioje. Tačiau savivaldybės administracija projektą parengė tik spalio 22 dieną, o tarybos pritarimo prireikė paskutinę paraiškų teikimo termino dieną.

Ar valdininkai nepastebėjo prieš du mėnesius pasirodžiusio kvietimo teikti paraišką ir gauti finansavimą – susigriebė tik termino pabaigoje? Gal tai buvo padaryta sąmoningai, siekiant daryti psichologinį spaudimą tarybos nariams, kad šie pritartų siūlymui?

O gal valdantieji ruošiasi rinkimams ir panaudojo šį projektą kaip būdą opozicijai diskredituoti? Tokia versija yra dar labiau įtikinama vien dėl to, kad vietinisliberalų žiniasklaidos kanalas jau paskelbė naujieną, esą pinigų Kėdainiai neteko „per opoziciją ir valstiečius“. Tik jis pamiršo paminėti, kad opozicija išsaugojo rajono gyventojų į biudžetą suneštus 300 tūkst. eurų nuo iššvaistymo, nors ir atsisakė 200 tūkst. eurų europinių lėšų.

Kad ir kokios būtų šios situacijos priežastys, taryba projektui nepritarė. Opozicija, valstiečiai ir vienas konservatorius susilaikė arba balsavo prieš.

Vis dėlto istorija tuo nesibaigė. Matyt, būdami visiškai tikri savo sėkme, valdantieji iš anksto išsiuntė naujienų agentūrai BNS pranešimą apie Kėdainiuose pradedamą kurti inovatyvią erdvę. Šis pranešimas nacionalinėje žiniasklaidoje ir televizijos eteryje pasirodė jau po to, kai taryba projektą buvo atmetusi.

Skubotas bandymas pasipuikuoti virto viešu akibrokštu, parodžiusiu, kad skaidrumo ir planavimo stoka savivaldoje gali kainuoti ne tik pinigus, bet ir reputaciją.