Utenos muziejaus erdvėje įkomponuotas namą primenantis statinys vaizduoja miesto plėtrą skirtingu laikotarpiu, lankytojai čia gali aptikti įvairius miesto gyvenimo fragmentus.
Ekspoziciją kūrusi dizainerė Skirmantė Vaitkevičiūtė nusprendė kurtą erdvę padalinti į dvi dalis, vaizduojančias mieste esančių pastatų, gatvių, paminklų kaitą ir kasdienio gyvenimo atspindžius – šventes, darbus, ar tradicijas.
Šios dvi dalys skiriasi ir vizualiai – pirmoji pateikiama schematiškai, kaip laiko skalė su išryškintomis datomis ir ribomis, o antroji išreiškiama naudojantis nuotraukomis, daiktais, išlikusiais dokumentais.
Tuo tarpu kuriant naujutėlio Vištyčio regioninio parko lankytojų centro ekspozicijos interjerą, labiausiai pabrėžtas gamtos kraštovaizdis, tiksliau – kalvotoji Suvalkija. Šio centro ekspozicijos sienelės formuojamos kaip kalvos, jas sudedant iš atskirų išfrezuotų plokštumų, o informacija apie regioną pateikiama šių kalvų viduje.
Lankytojų centro stilistiką padiktavo padavimas apie miestelio vardą, tad čia gausu stilizuotų paukščių, atkartojančių lietuvių liaudies audinių raštus. Ant sienų, baldų, grindų ir net pastato fasado pasikartojantys raštai kartu yra aliuzija į turtingą krašto etnografinį paveldą.
