Virtuvė ir miegamasis uždaromi nepermatomo stiklo stumdomosiomis durimis – jos būna atvertos tik tiek, kiek šeimininkui reikia.
„Šie namai – odė mano egoizmui ir senbernystei“, – juokėsi šeimininkas.
Keista ir be galo smalsu dairytis būste žmogaus, kuris aistringai šoka scenoje, pavyzdžiui, šalia dainininko Donato Montvydo ar grupės „Pinup Girls“. Regis, Albertas turėtų gyventi itin bohemiškai – vakarėliai iki paryčių ir namai, pasitinkantys pašėlusį šeimininką didžiule meniška netvarka. Tačiau šis stereotipas visiškai netinka dvi profesijas įvaldžiusiam Albertui. Be to, jis nemėgsta vakarėlių -- verčiau eina sportuoti.
Tvarka – štai kas jam svarbiausia. Tai jau tapo jo braižu. Reklama apie jį, kaip interjero architektą, sklinda iš lūpų į lūpas. Albertas mano, kad žmogui į švarią minimalistinę erdvę daug lengviau įžengti su savo širdžiai brangiais daiktais ir prisiminimais – yra kur juos sudėlioti.
Nusipirkęs butą Albertas perstumdė visas sienas – savo vietoje liko tik vonios kambarys. Taip, pavyzdžiui, virtuvė atsidūrė miegamajame, užtat šeimininkas išlošė vietos erdviai drabužinei.
Jos pavydėtų bet kuri moteris. Ir, žinoma, tvarkos. Alberto drabužinėje net sportinės kelnės sukabintos ant pakabų!
„Bet juk nesunku tai padaryti, be to, ypač jei treningai nepigūs, reikia juos tinkamai prižiūrėti“, – gūžtelėjo pečiais šokėjas, dažniausiai vilkintis būtent sportinį kostiumą, bet stilingą ir madingą.
Alberto virtuvė – tai vienoje linijoje išdėliotos spintelė ir viryklė.
Nors pats yra architektas, Albertas paklausė dviejų savo mamos patarimų.
„Pirk didelį šaldytuvą – tai šalta spinta. Ir būtinai – patalynės dėžę po lova“, – sakė brangus šokėjui žmogus.
Ir džiaugiasi jos paklausęs, nes dideliame šaldytuve laiko beveik visus produktus, nereikia jais užgriozdinti spintelių, kurių ir taip nedaug.
Patalynės dėžė irgi pravertė, nes vis dėlto vieno antklodės ir pagalvių komplekto vyrui neužtenka – juk pas jį kartais lieka nakvoti svečiai. Kad ir kolegos, su kuriais iš pažiūros nedideliame bute kai kada iki vėlumos būna kuriama naujų pasirodymų choreografija.
Albertas neslėpė, kad įsirengdamas butą turėjo labai atidžiai leisti pinigus, tad kai kuriuos sprendimus padiktavo būtent taupumas. Jis neinvestavo į lubas – paliko betonines, jos ilgainiui pradėjo „puoštis“ žavingomis rūdimis.
Puomenų A.Lagunovičiaus namuose nedaug, bet jos visos su savo istorija. Kai kurios statulėlės atkeliavo iš dulkėtų sovietinių sekcijų, bet kūrėjo sudėliotos šiuolaikiniame būste atrodo gaiviai ir naujai.
Vonioje kabo nedidelė plastikinė spintelė, kokia būdavo dažnuose namuose maždaug prieš pusę amžiaus. LÙlė įsikūrė Alberto namuose po vieno vakarėlio, kuriame draugai žaidė ir mainėsi širdžiai brangiais daiktais.
Itin brangi vyrui – iš šeimos paveldėta XX amžiaus pabaigoje išleista maldaknygė ir kiškis, gautas dovanų, kai Albertui buvo šešeri metai. Šią draugiją papildė kadaise mamos pirktas radijo imtuvas.
Kaip dera tokios dvi skirtingos sritys – architektūra ir šokis?
Albertui mokykloje visos disciplinos sekėsi neblogai. Norėjo profesijos, kurioje galėtų sujungti ir savo įgimtą praktiškumą, ir meninį polėkį – juk nuo mažens šoko.
Vyras labai patenkintas, kad turi dvi profesijas – juk puikiai žino, kad sulaukęs šešiasdešimties scenoje tikrai nešoks. Be to, abi sritys artimos – juk ir vienur, ir kitur reikia kurti.
Kam jam iš viso butas – juk dabar nemažai žmonių nenori įsipareigoti bankui, prisirišti prie vienos vietos?
„Suprantu jaunąją kartą, bet pats savęs jos atstovu nelaikau. Be to, atvykęs iš gimtųjų Kėdainių į Vilnių pakankamai prisitrankiau po nuomojamus butus. Žmogui reikia stabilumo – kraustymasis atima daug jėgų“, – įsitikinęs Albertas.
Šokėjo Alberto Lagunovičiaus patarimas
Šokėjo namuose visuomet būdavo daug saldainių. Vyras manė, kad intensyviai sportuodamas gali jais pasilepinti, bet ramybės nedavė netobulas, kokio norėjo, pilvo presas.
Profesinio smalsumo vedamas atsisakė saldainių, sausainių ir majonezo.
„Rezultato sulaukiau jau po savaitės, o po mėnesio supratau, kad fizinė išvaizda tikrai priklauso ne tik nuo treniruočių, bet ir nuo mitybos. Dabar ant mano stalo – košės, daržovės, mėsa. Saldainiai... jais pasmaguriauju pas tėvus“, – sakė Albertas, dabar jau šimtu procentų įsitikinęs, kad be sporto dar būtina ir atidžiai maitintis.
Architekto Alberto Lagunovičiaus patarimas
Albertas patartų labai gerai apgalvoti pirkinius namams. Gal geriau vienas kokybiškas, brangus daiktas, pavyzdžiui, šviestuvas, o ne daugybė dekoratyvių daiktų, kurie gražūs tik parduotuvėje, o namuose nedera.
Jis -- už vieną pagrindinę spalvą interjere.
„Mane purto nuo keliasdešimties atspalvių ir raštų įvairovės“, – prisipažino kūrėjas. Kaip ir nuo vadinamojo sumuštinio – kelių sluoksnių lubų, įvairiausios paskirties ir stiliaus apšvietimo.
Pagal jį namai turėtų būti paprasti, bet neprasti.
