Nieko panašaus, jie iš Zarasų rajono.
32 metų šių namų šeimininkė Daiva visada norėjo modernių namų su blizgiais paviršiais. Kažką panašaus ji buvo sukūrusi anksčiau turėtame šeimos bute, tačiau įsigijusi namą moteris suprato, kad viena 260 kvadratinių metrų nesuvaldys. Tad surengė interjero dizainerių atranką.
Namelis, į kurį ji pasikvietė pretendentus, atrodė nykiai – 6 arų sklype stovėjo senas sodo namelis, iš kurio buvo pradėtas lipdyti dvigubai didesnis gyvenamasis namas. Dabar šeimininkai skaičiuoja, kad gal vertėjo seną statinį nugriauti ir statyti naują namą, tačiau yra taip, kaip yra. Jie rekonstravo tai, ką įsigijo.
Tada prasidėjo Daivos ir dizainerio Rimanto Špoko bendradarbiavimas.
Kaip iš aštuonių kandidatų atsirinko Rimantą? „Man pasirodė, kad jis geriausiai suprato, kokios pagalbos iš jo tikiuosi, ir nesipūtė, kai užsiminiau, jog aš būsiu pagrindinė dizainerė“, – pasakojo dviejų berniukų mama.
„Todėl čia ir išėjo Daivos stilius“, – nusikvatojo jos sutuoktinis Vytautas. Kuo linksmiausiai jam pritarė ir R.Špokas. Akivaizdu, kad dirbti su Daiva jam patiko.
„Tai ne ta aikštinga ponia, kuri piršteliu rodo, ko nori. Daiva turi savitą skonį, pasitiki savimi ir kartu yra paprasta, nuoširdi. Man įdomiau dirbti su tokiais užsakovais, kurie aktyviai dalyvauja kuriant savo namus, o ne viską stebi iš šalies“, – gyrė užsakovę Rimantas. Pusantrų metų juodu tapo kolegomis – Rimantas siūlė asketiškus interjero sprendimus, o Daiva juos blizgino ir glamūrino.
Šeimininkė su dizaineriu kartu zujo po parduotuves, ieškojo baldų, aksesuarų, rinkosi plyteles. Jomis, beje, išklotos visos būsto grindys – taip, anot Daivos, praktiškiau, kai augini mažus vaikus.
Moteris neketino permokėti nė už vieną daiktą, todėl prieš pirkdama lygino jų kainas ir kokybę keliuose salonuose, netingėjo apvažiuoti visų parduotuvių, net jei jos skirtinguose miesto galuose.
Kadangi tiksliai žinojo, kad virš virtuvės darbastalio nori dangoraižių nuotraukos būtinai violetiniame fone, tokios internete ieškojo tris mėnesius.
Ilgai užtruko, kol išsirinko šviestuvus.
„Gal geriau nereikia apie juos, – į pokalbį vėl smagiai įsiterpė Vytautas. – Niekada nesuprasiu, kaip stiklas gali kainuoti tiek, kiek geras keturratis.“
Nors sutuoktinis beveik nesikišo į interjero kūrimą, Daiva su juo tardavosi dėl kiekvieno brangesnio pirkinio. Savo projektavimo įmonę turintys verslininkai ne visada gyveno pasiturimai kaip šiandien, tad žino pinigų skonį. Be to, Daiva yra iš daugiavaikės šeimos, tad mieliau paremia savo seseris ir brolius, gyvenančius kukliau, nei vėjais litus leidžia.
Dėl gausios giminės juodu su Vytautu net nutarė savo sklype pasistatyti antrą namą, kad visiems būtų kur susirinkti, susėsti prie didžiulio stalo ir dar vietos nakvynei užtektų.
Kad tilptų toks namas, teko nusipirkti dar vieną sklypą. Dabar jau beveik baigiamas įrengti rąstinis namas, kuris bus skirtas šeimos pramogoms. Didžiulėje menėje iš akmenų sumūrytas židinys, atskiroje patalpoje – pirtis ir sūkurinė vonia. Antrame aukšte - svečių miegamieji.
„Va čia tai gyvenimas!“ – taip savo naujuosius namus iškart po įkurtuvių įvertino jauniausias šeimos narys šešiametis Nikas. Kartu su jaunėliu Neilu jie, regis, niekaip neatsidžiaugia būsto erdvėmis, o mėgstamiausia žaidimų vieta tapo svetainėje stovinti itališka sofa.
Berniukų tvirtove ji virsta vos per pusvalandį.
„Ir tėvai tyli tai matydami?“ – kreipiuosi į Daivą.
„Turime jiems tik vieną prašymą – nesiliesti prie baltų sienų, nors ir joms valyti iš interneto parduotuvių atsisiunčiu stebuklingai dėmes valančių kempinėlių“, – nusišypsojo moteris ir prasitarė jau pasvarstanti apie mergaitės kambarį. Dukrai net vardas išrinktas - Stela.
Vietos tikrai visiems užteks. ˙
