Bandau bent trumpam Beatą įsivaizduoti be gausybės indų ir įvairių maisto produktų, paruoštų visokiems skanėstams gaminti, bet tai sekasi sunkiai, nes garsioji kulinarė jau pjausto persikus prie kaimiško sūrio, maišo tešlą pyragui su uogomis ir klausia, ar nenorėčiau ko nors sūresnio.
Suprantu, kad Beata neatsiejama nuo kulinarijos ir konditerijos pasaulio – tai beprasmiška. Beje, ar to reikia? Tai jos stichija, jos kūryba, jos gyvenimas. Nors su visa šeima gyvena kitur, šią erdvę ji vadina savo tikraisiais namais, kuriuose jaučiasi geriausiai, gali būti savimi, pasinerti į savo projektus, kurių vis daugėja.
„Čia yra mano sielos namai, kuriuose augu, tobulėju, kuriu ir kasdien praleidžiu daugiausia laiko“, – sako B. Nicholson. Tai yra jos pasaulis, primenantis saldumynų krautuvėlę. Lentynos iš zefyrų, braškinis fotelis, cinamono kilimas, cukraus vatos prijuostė, komoda iš pistacijų, bananų pudingo minkštasuolis, šakotis iš pačios autorės knygų ir kt. Net ištikimas draugas keturkojis garbanius išdidžiai nešioja saldainio vardą – Bonbon.
Į pastebėjimą, kad jos loftas visai neprimena įsivaizduojamo stereotipo, Beata tik kvatoja: „Kodėl gi? Čia vyksta darbai visu tempu, sukamės kaip kokiame ceche. Kiek idėjų gimsta ir kiek jų įgyvendinama būtent čia!
Tikras Beatos virtuvės fabrikas!“ Joks standartinis butas neatlaikytų tokių apkrovų, todėl ji sąmoningai pasirinko loftą su aukštomis lubomis, didžiuliais langais ir nevaržomos erdvės pojūčiu. Kone dešimtmetį gyvenusi Londone, Beata iš arti pažino britišką gyvenamąją aplinką, kurioje kiekvienas kvadratinis metras turi didelę vertę ir kainą.
Plotas čia išnaudojamas labai išradingai ir sumaniai, o stilius pasirenkamas pats įvairiausias – nuo kaimiško iki modernaus, o dažnai ir jų abiejų mišinys. Tad kurdama šį būstą ji visų pirma mėgavosi erdve ir nesijaudino dėl kiekvienos stiliaus detalės.
Kulinarinių knygų autorė tiki, kad seni, artimų žmonių naudoti daiktai suteikia gerosios energijos, todėl iš močiutės palėpės ji parsigabeno nemažą palikimą. Kad šioje jaukioje gūžtoje daiktai netaptų svetimkūniais, Beata suteikė jiems naują pavidalą.
Pavyzdžiui, senas XX a. 8-ąjį dešimtmetį menančias kėdes šeimininkė nudažė skirtingomis pastelinėmis spalvomis ir priderino prie naujo pietų stalo. Palėpėje ji nepaliko lėkščių, taurių ir kitų smulkmenų, o iš anglės anytos dovanų gavo šeimos sidabrinių stalo įrankių rinkinį. „Visa ši manta yra stipriausia mano palaikymo komanda, kuriant naujus patiekalų receptus“, – juokiasi Beata.
Dar vienas naujas receptas, įgavęs materialų pavidalą ir jau spėjęs pabūti orkaitėje, užpildo loftą iki pat aukštų jo lubų saldžiai gaiviu vasariškų uogų aromatu. Garuojantis pyragas kutena receptorius dar net neparagavus, o atsikandus šypsena pasidaro kažkokia begalinė ir netelpa veide. Šis uogų kepinys yra būtent tokio skonio, kokio tikiesi, – tobula išorės ir vidaus sintezė.
Visai kaip Beata ir jos loftas – abu jaukiai šilti, gundančiai spalvingi, gerai nuteikiantys ir kviečiantys sugrįžti. Idealus ir įtikinantis rezultatas – šeimininkas atspindi savo gyvenamąją aplinką, o ji organiškai reflektuoja jame.
Dar daugiau žinomų žmonių interjerų - knygoje "Interjero receptai" ir mūsų "Facebook" paskyroje!
