Minėtasis draugas tikino, jog nesitikėjo nieko įspūdingo, tiesiog paprasto būsto saugioje Teherano vietovėje. Tačiau Teherano savivaldybės nuostatai bei išsirinkto sklypo nuolydis iškart architektams pakišo idėją patobulinti pirmuosius brėžinius ir į eskizus įtraukti terasą.
Išsirinkta vilos sklypo vieta nusidriekia Irano sostinės pietryčiuose, atverdama neįtikėtinai įspūdingą, saulėtą panoramą. Dėl šios priežasties architektai nusprendė vilą pavaizduoti kaip dvi dėžes, sukrautas viena ant kitos. Tarsi du rėmus, kurie aprėpia skirtingus tos pačios vietovės vaizdus ir visų svarbiausia atsiveriančius priešais saulės šviesą.
Pirmojo aukšto erdvės, adaptuotos gyventojų privatumui. Užsakovų prašymu, architektai perkėlė miegamąjį į pirmąjį aukštą, o virtuvę ir svetinę – į antrąjį. Tokiu būdu atvirus kambarius nukreipiant kiemo link.
Nuožulni užsklanda dengianti vilos stogą, parinkta kaip praktiška detalė dėl atšiaurių žiemų ir didelio sniego kiekio.
Ne tik praktiška, bet ir originali medinė užsklanda pritvirtinta prie vilos balkonų apsaugo ne tik nuo vėjo, sniego, bet ir nuo įsilaužėlių. Taip pat ši užsklanda yra tarsi aliuzija į žymaus italų dailininko Lucio Fonatana darbus, tuo pačiu ji suteikia vilai natūralistinį įvaizdį.
Kelias į vilos vidų veda laiptais pro pagrindinį įėjimą, iš kurio galima patekti į viešąją antrojo aukšto erdvę, patekus vidun suprojektuotas atskiras įėjimas į apatinį aukštą.
Vilos virtuvės erdvė suprojektuota kaip tuščiaviduris kubas.
Parengė Erika Bružaitė
