Šeimininkams kilo netradicinė idėja – sukurti prisiminimų ir poilsio erdvę, kurioje galėtų susirinkti visi čia kada nors gyvenę žmonės, jaukioje aplinkoje jie dalintųsi prisiminimais arba ramiai kas sau pasėdėtų su knyga rankose.
Antrojo aukšto rekonstrukcija buvo patikėta interjero dizainerei Jolantai Meškauskienei. Ankščiau ten buvę keturi kambariai virto erdvia poilsio zona, kuriai Jolanta sukūrė daiktų interjerą – suderino senas ir naujas detales. O užrašas ant sienos „Gyveno kartą, bet laimingai“ tarsi įrėmino tokio interjero mintį.
Ilgus metus išbuvę palėpėje ir jau pamiršti daiktai atgimė naujam gyvenimui, atnaujintų namų dekoracijomis virto senelių ir prosenelių indai, šviestuvai, paveikslai, tekstilės gaminiai.
Ypatinga vieta buvo skirta daugelį metų kauptoms knygoms, kurios kasdien įgyja vis didesnę vertę.
Restauruoti 1960 metų gamybos baldai, parsivežti dar iš Sibiro, puikiai suderėjo su naujais. Tačiau kone įsimintiniausias baldas – serijinės gamybos stalas, ant kurio žinutes paliko visi čia gyvenusieji.